ASOMIS projekto vadovas M.Leonavičius

Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius dvejus metus šalyje veikiančių bankomatų padaugėjo beveik 40 proc. – nuo 1050 iki 1411. Juose atliktų operacijų vertė antrąjį šių metų ketvirtį pasiekė 6,7 mlrd. litų. Tai yra beveik du kartus daugiau nei 2006-aisiais.

Svarbiausia apdoroti informaciją >>>

Agentų technologijos >>>

Vartotojams patogu, kai ieškant bankomato, nereikia važinėti iš vieno miesto galo į kitą arba iš miestelio į rajono centrą. Tačiau bankams kiekvieno įrenginio išlaikymas – tai nemažos papildomos išlaidos, kurias ne visada atsiperka. Neoficialiais skaičiavimais, Lietuvoje visų bankomatų eksploatacijai per metus išleidžiama maždaug 80 mln. litų.

Ieškant būdų, kaip sumažinti šias išlaidas, optimizuoti bankomatų tinklų veiklą ir užtikrinti sklandesnį klientų aptarnavimą, 2007 m. pradėtas Europos Sąjungos iš dalies finansuojamas projektas „Aptarnavimo sistemų optimizavimo ir valdymo agentas“ (ASOMIS). Šį rugpjūtį sėkmingai baigtas projektas jau sulaukė dėmesio ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Projekto iniciatorė ir vykdytoja – vienos didžiausių Lietuvoje ITT bendrovių „Penkių kontinentų“ grupės įmonė „Penkių kontinentų“ Bankinės technologijos (BS/2). Jo vadovas Mindaugas Leonavičius džiaugiasi, kad projektas pavyko ir jį jau rengiamasi praktiškai pritaikyti viename iš šalies bankų.

Svarbiausia apdoroti informaciją

Vien Lietuvoje kiekvieną mėnesį bankomatais atliekama milijonai operacijų. Duomenys apie išimtas pinigų sumas, sąskaitų papildymus ir daugelį kitų paprastam vartotojui nematomų operacijų sudaro sunkiai įsivaizduojamą informacijos kiekį.

„Bankinių technologijų sektorius šiuo metu yra viena iš labiausiai automatizuotų sričių. Plečiantis elektroninei bankininkystei ir klientų aptarnavimo infrastruktūrai, susiduriama su milžinišku informacijos kiekiu, kurio efektyviam valdymui reikia vis didesnių pastangų“, – sako M. Leonavičius.

Jo teigimu, įmonės komunikacija ir paslaugos šiais laikais vis dažniau perkeliamos į elektroninę erdvę, o paslaugų teikimo procesas yra automatizuojamas. Taigi atsiranda galimybė kaupti duomenis apie teikiamą paslaugą ir optimizuoti šį procesą.

Vykdant projektą ASOMIS, pažangiausių matematinių skaičiavimo metodų pagrindu buvo sukurtas prognozavimo ir optimizavimo modulis, kuris be žmogaus įsikišimo geba reaguoti į kintančią aplinką ir pats automatiškai „mokosi“ priklausomai nuo gaunamos „patirties“.

„Paprastai kalbant, sukūrėme tokį programinį įrankį, kuris savarankiškai sukaupia labai daug duomenų iš bankomatų, pats juos apdoroja ir priima sprendimą, kas turi būti atlikta, kad kiekvienas bankomatas ir visas jų tinklas veiktų optimaliausiai“, – sako M. Leonavičius.

Agentų technologijos

Įsisavinti milžiniškus kiekius duomenų, priimti optimalius sprendimus realiuoju laiku ir spręsti sudėtingų procesų valdymo problemas padeda programinė įranga, sukurta remiantis agentinėmis technologijomis ir turinti intelektinius optimizavimo metodus, sako M. Leonavičius.

Šiuolaikiniame moksle agentu laikoma autonominė kompiuterinė sistema, kuri pati sprendžia įvairias problemas dinamiškoje aplinkoje. Agentai naudojami tokioje aplinkoje, kur tarpusavyje sąveikauja nuo kelių iki keliolikos arba keliasdešimties sistemų arba agentų (tiek žmonių, tiek programų). Veikdami autonomiškai, agentai siekia jiems numatytų lokalių tikslų. Tuo tarpu sąveikaujant daugeliui agentų visa sistema siekia kompleksinio tikslo.

„Paprastai kalbant, agentas – tai tarsi mažas robotukas, kuris laksto po visą organizmą ir ieško jame ligos židinio. Suradęs jį, agentas ne tik išgydo ligą, bet ir praneša apie ją robotuko valdymo centrui. Įvertinęs gautą informaciją, centras fiksuoja patį robotuką, kad ateityje ligas jis gydytų dar efektyviau.  

Agentų sistema – tai šimtai panašių robotukų ir jų valdymo centrų, kuri, mūsų atveju, padeda efektyviau valdyti bankomatų tinklus. Agentai leidžia numatyti, kiek ir kokiame bankomate reikės grynųjų, kaip dažnai reikėtų papildyti jų atsargas ir pan.“, – pasakoja M. Leonavičius.

Novatoriškas sprendimas 

BS/2 atstovo teigimu, bendradarbiaujant su Kauno technologijos universiteto, Vilniaus universiteto bei Maskvos fizikos ir technikos instituto mokslininkais, pirmajame projekto ASOMIS etape buvo analizuojami naujausi mokslo darbai agentų teorijos ir matematinio neuroninių tinklų skaičiavimo srityse.  

Taip pat buvo tiriama, su kokiomis efektyvaus bankomato veikimo problemomis susiduria bankomatų tinklų savininkai įvairiose pasaulio šalyse.  Apibendrinus tyrimų rezultatus, apsisprendus dėl agento sistemos prototipo funkcionalumo ir apibrėžus problemas, kurias turėtų spręsti naujoji sistema, buvo sukurtas programinio sprendimo prototipas.

„Pristatę tyrimų rezultatus ir naują programinį sprendimą JAV vykusioje konferencijoje gavome specialų apdovanojimą. Tačiau produktas buvo pripažintas ne tik mokslininkų, bet ir verslininkų, kuriems jis ir skirtas. Jau esame sutarę su vienu iš Lietuvos bankų dėl projekto pilotinio bandymo“, – sako M. Leonavičius.

Jo teigimu, naujasis sprendimas leidžia labai tiksliai apskaičiuoti grynųjų pinigų poreikį kiekviename tinklo bankomate. Ateityje jis taip pat padės diagnozuoti bendrą bankomatų tinklo būseną, gedimus, optimizuoti įrangos priežiūrą, teikti rekomendacijas, kaip geriau valdyti bankomatų tinklą.

„Naujas sprendimas padės užtikrinti geresnę paslaugos kokybę banko klientams ir sumažins bankomatų priežiūros išlaidas, paslaugas padarys labiau prieinamas ir patrauklesnes“, – įsitikinęs BS/2 projektų vadovas.