Nuo Nepriklausomybės atgavimo iš Lietuvos pasitraukė daugiau nei 400 tūkst. tėvynainių.
Nuo Nepriklausomybės atgavimo iš Lietuvos pasitraukė daugiau nei 400 tūkst. tėvynainių. Statistikos duomenimis, dauguma žmonių išvažiavo uždarbiauti į Didžiąją Britaniją (oficialiais duomenimis išvyko 27,1 proc. lietuvių), Airiją (13,3 proc.) ir Vokietiją (9,5 proc.).
25-erių metų filologė Inga Londone gyvena jau dvejus metus. Ji teigia, kad kuo ilgiau žmogus gyvena svetur, tuo labiau norisi žinoti apie gimtąją šalį. „Juk ten liko draugai, tėvai, o vienintelis ryšys su Lietuva – telefonas ir internetas. Stengiuosi sužinoti visas naujienas: skaitau nuolat atnaujinamas žinias internete – įdomu, kas vyksta gimtinėje“, – pasakoja mergina.
Emigrantai domisi Lietuva, tą rodo ir penki.lt lankomumo statistika „Top 100“, kuri per vasario mėnesį užfiksavo 90 proc. lankytojų iš Lietuvos, 2 proc. iš Didžiosios Britanijos ir 1 proc. iš Rusijos. Taip pat tinklalapį aplankė ir internautai iš JAV bei Latvijos. Birželio mėnesį statistikos duomenys pakito: 86 proc. naršiusiųjų lankėsi iš Lietuvos, 6 proc. – iš Didžiosios Britanijos, 1 proc. iš JAV, o kiti – iš Rusijos bei Vokietijos. Rugsėjo mėnesį į daugiausiai besilankančių šalių penketuką pateko Airija, o Vokietija pakilo į ketvirtąją vietą.
Pasirodo, kad žmonės, laisva valia palikę gimtinę, domisi jos naujienomis. Net ir būdami toli nuo Lietuvos tėvynainiai gali sužinoti naujienų apie Lietuvai Pasaulio krepšinio čempionate atstovavusią rinktinę, žiūrėti aktualių vaizdo siužetų (apie euro įvedimą Lietuvoje ir kt.), internetu stebėti tiesioginę transliaciją iš Vilniaus, susirašinėti su tėvynainiais. Juk nenumaldomą džiaugsmą gali suteikti Lietuvos sostinės tiesiogiai transliuojamas vaizdas internetu toli nukeliavusiam lietuviui. Remiantis „Top 100“ duomenimis, internautai ne tik skaito Lietuvos naujienas, bet ir pramogauja.
Įdomu būtų sužinoti statistinius duomenis apie lietuvius, pasilikusius gimtinėje. Tiksliau, kur internete jie praleidžia daugiausia laiko. Remiantis „TNS Gallup“ duomenimis, 73,9 proc. žmonių naudojasi elektroniniu paštu, 67,2 proc. – įvairiomis paieškos sistemomis, 65 proc. ieško reikiamos informacijos, 35 proc. skaito lietuvišką spaudą, 29,5 proc. susirašinėja pokalbių svetainėse, 29,3 proc. naudojasi internetinės bankininkystės paslaugomis, 18 proc. klausosi radijo bei naudojasi internetine telefonija, 14 proc. skaito užsienio spaudą. Internetu naudojasi kas trečias Lietuvos gyventojas. Nustebsite sužinoję, kad šiais duomenimis mes lenkiame tokias šalis kaip Graikija, Čekija, Kipras. Vis didesnį populiarumą Lietuvoje įgyja plačiajuostis internetas, gerai žinomas visoje Europos sąjungoje. Praėjusiais metais internetą įsivedė dukart daugiau internautų nei užpernai, o kas antras prisijungęs vartotojas rinkosi plačiajuostį interneto tinklą.
Regis, lietuviai – tiek vietiniai, tiek ir iškeliavę į užsienį – randa „aukso vidurį“ internete. Visi internautai – daugiau ar mažiau išsilavinę žmonės, todėl visiškai įmanoma, kad po kelerių metų bus mąstoma apie emigrantų interesus. Tada ir lietuviškuose interneto puslapiuose pasirodys daugiau informacijos, skirtos emigrantams ir jų vaikams: elektroniniai žodynai, virtualios lietuvių kalbos pamokos, Lietuvos istorija, kultūra, patiekalai ir, svarbiausia, detali informacija apie emigrantų, norinčių sugrįžti į gimtinę, perspektyvas.
www.ambasada.lt