Per pirmą šių metų pusmetį į SEB banką kreipėsi 20 nuo telefoninių sukčių nukentėjusių gyventojų – tai yra šešis kartus mažiau negu tuo pačiu metu pernai, kai nuo sukčių nukentėjo 124 gyventojai.
Per pirmą šių metų pusmetį į SEB banką kreipėsi 20 nuo telefoninių sukčių nukentėjusių gyventojų – tai yra šešis kartus mažiau negu tuo pačiu metu pernai, kai nuo sukčių nukentėjo 124 gyventojai. Banko specialistai pastebi, kad nors sukčiavimo mastas mažėja, atsargumo prarasti nereikėtų, nes telefoniniai sukčiai kuria vis naujus būdus išvilioti pinigus iš gyventojų sąskaitų.
„Gyventojai neabejotinai tampa atidesni, moka geriau įvertinti galimą riziką ir nuo jos apsisaugoti. Tam įtakos turi ir vieša bankų, policijos ir kitų įstaigų komunikacija, sugriežtintos prevencinės sąlygos įkalinimo įstaigose, naujosios technologijos, padedančios nustatyti įtarimą keliančias finansines operacijas, be to, banko darbuotojai yra mokomi atpažinti klientams nebūdingą elgseną. Pastaruoju metu net ir atskleidę savo duomenis sukčiams žmonės greitai supranta, kad buvo apgauti, ir apie tai informuoja banką, kuris skubiai imasi veiksmų norėdamas apsaugoti kliento sąskaitoje esančias lėšas,“ – sako SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.
Visgi, A. Šapolos teigimu, nors telefoninio sukčiavimo mastas sparčiai mažėja, gyventojai turėtų neprarasti budrumo ir saugoti savo asmeninius duomenis. „Būti ramiems, kad nukentėjusių nuo sukčiavimo skaičius tik mažės, negalima, nes kasdien gimsta vis naujų apgaulės scenarijų. Jei prieš 3-4 metus norėdami išvilioti pinigus sukčiai apsimesdavo į nelaimę pakliuvusiais artimaisiais, dabar jie gali apsimesti teisėsaugos ar kitos valstybinės institucijos atstovais. Be to, didėjanti skaitmenizacija suteikia jiems galimybę naudotis naujais kanalais – sukčiai gali atsiųsti virusu užkrėstą elektroninį laišką ar pavogę žmogaus socialinio tinklo paskyros prisijungimo duomenis jo vardu prašyti pervesti pinigų į sąskaitą,“ – sako A. Šapola.
SEB banko duomenimis, bendras dėl telefoninių sukčių šių metų pirmą pusmetį banko klientų patirtas nuostolis yra 92,4 tūkst. litų – praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu ši suma siekė 666,7 tūkst. litų, t. y. buvo daugiau negu septynis kartus didesnė. Vidutinė vieno telefoninio sukčiavimo žala klientui pirmą šių metų pusmetį buvo 4,6 tūkst. litų.
SEB bankas primena, kad nei fiziniai, nei juridiniai asmenys ar teisėsaugos institucijos neturi teisės prašyti asmens duomenų ir slaptažodžių, būtinų norint prisijungti prie interneto banko. Kilus įtarimų, kad asmuo buvo apgautas ar bandyta neteisėtai iš jo išgauti asmeninę informaciją, svarbu nedelsiant kreiptis į banką ir pranešti policijai.