Atliekant bet kokią veiklą elektroninėje erdvėje, kyla daugiau problemų, nei bendraujant tiesiogiai. Viena tokių problemų – kaip įsitikinti, kad asmuo, esantis „kitame laido gale” tikrai yra tas, kuo skelbiasi.

Š. m. gegužės 8 d. Seime ir 9 d. „Šarūno” viešbutyje vyko seminarai, skirti elektroninio parašo infrastruktūrai kurti Lietuvoje. Seminaro, vykusio Seime, dalyviai susipažino su teisinėmis bei organizacinėmis elektroninio parašo naudojimo problemomis, Latvijos bei Estijos patirtimi, su Europos Sąjungos nuostatomis. Seminaras „Šarūno” viešbutyje buvo skirtas specialistams, kuriuos domino techniniai bei organizaciniai klausimai. Seimo Konstitucinėje salėje – apie elektroninės valstybės konstituciją Seminarą Seime įžanginiu žodžiu pradėjo VRSRM viceministras Edmundas Žvirblis bei „Baltic Consulting" iš Švedijos atstovas Viktoras Milkvistas. Elektroninio parašo sampratą susirinkusiems išdėstė VU daktaras Antanas Mitašiūnas, Elektroninio parašo projektą pristatė VRSRM skyriaus vedėjas Valdas Undzėnas. Apie elektroninio parašo infrastruktūros kūrimą Lietuvoje kalbėjo VĮ „Infostruktūra” technikos direktorius Artūras Mickevičius. Svečiai iš Latvijos bei Estijos pasidalino savo patirtimi. Beje, estai vėl mus pralenkė, elektroninio parašo įstatymą priėmę šių metų kovo mėnesį. Tikimasi, kad iki gruodžio 15 d. šis įstatymas įsigalios, o į Estijos viešąjį administravimą bus galutinai įdiegtas iki 2001 m. birželio 1 d. Lietuvoje, remiantis V.Undzėno prognozėmis, elektroniniu būdu galėsime pasirašinėti tik 2001-ųjų vasarą. Dabar svarbiausias uždavinys – sukurti reikalingą infrastruktūrą. Šį projektą parems Švedijos vyriausybė. Ji kartu su VĮ „Infostruktūra” tam skirs apie 1,9 mln. Švedijos kronų. Seminaro pabaigoje Švedijos firmos „ID2 Technologies" atstovas Simonas Korelas papasakojo apie europinę elektroninio parašo sprendimų patirtį bei apie pačios firmos technologijas. Kas yra kas elektroninėje erdvėje Plačiai paplitęs internetas padeda įveikti atstumus, peržengti valstybių sienas, priartina informacijos šaltinius prie jos vartotojų, pirkėjus prie pardavėjų, paslaugos teikėjus prie jos vartotojų. Tačiau atliekant bet kokią veiklą elektroninėje erdvėje, kyla daugiau problemų, nei bendraujant tiesiogiai. Viena tokių problemų – kaip įsitikinti, kad asmuo, esantis „kitame laido gale” tikrai yra tas, kuo skelbiasi. Kaip visa tai patikrinti per atstumą? Kita problema – ar elektroniniu būdu perduotas dokumentas, „bekeliaudamas” neprarado savo turinio, t.y. ar gavėjas jį mato būtent tokį, kokį siuntėjas išsiuntė. Šias abi problemas, be kurių neįmanoma jokia patikima ir saugi elektroninė veikla, galėtų išspręsti elektroninis parašas. Kas gi tas elektroninis parašas? Remiantis 1999 m. lapkričio 30 d. Europos Sąjungos direktyva, elektroninis parašas – tai asmens identifikavimo būdas pagal elektronine forma paverstus duomenis, prijungiamus ar logiškai susiejamus su kitais elektroniniais duomenimis. Saugus elektroninis parašas – tai elektroninis parašas, susietas su pasirašančiuoju asmeniu ir leidžiantis jį identifikuoti, sukurtas priemonėmis, kurias pasirašantysis gali tvarkyti savo valia, susietas su pasirašomais duomenimis taip, kad bet koks jų pakeitimas po pasirašymo yra pastebimas. Beje, šie apibrėžimai yra ir LR Elektroninio parašo įstatymo projekte. Minėtoji ES direktyva numato teisinį elektroninių parašų pripažinimą ir reikalauja, kad tai atsispindėtų šalių – ES narių – įstatymuose per 18 mėnesių. Svarbiausi uždaviniai Norint, kad Lietuva laiku įsijungtų į pasaulio elektroninę ekonomiką, norint įgyvendinti modernias nepopierines technologijas, išplėsti administravimo įstaigų ryšius su visuomene, būtina kuo skubiau išspręsti šiuos uždavinius – priimti elektroninio parašo įstatymą Seime (tikimasi, kad tai įvyks dar šiemet); parengti ir priimti Vyriausybėje reikiamus poįstatyminius aktus; suformuoti elektroninio parašo infrastruktūrą; įtraukti suinteresuotas valstybines institucijas bei privačias firmas į šios infrastruktūros kūrimą. Būtent sukurti infrastruktūrą ir yra pats svarbiausias uždavinys, nes tik tai leistų realiai veikti elektroninio parašo įstatymui. Elektroninio parašo infrastruktūra Elektroninio parašo infrastruktūrą sudaro jo vartotojai, kurie pasirašo ir tikrina parašus, įranga, reikalinga parašams kurti ir tikrinti, sertifikavimo paslaugų teikėjas, kuris garantuoja pasirašančiojo tapatybę ir vyriausybė, prižiūrinti sertifikavimo paslaugas. Asmenį su jo elektroniniu parašu sieja elektroninio parašo sertifikatas. Pasirašant dokumentus elektroniniu būdu, naudojami du raktai – viešas ir privatus. Privatųjį raktą turi tik el.parašo savininkas, o viešasis raktas paskelbiamas plačiai. Privačiuoju raktu užšifruojama, viešuoju atšifruojama. Iš viešojo rakto negalima nustatyti privačiojo, todėl elektroninis parašas yra nepadirbamas. Žinutę, užšifruotą, t.y. pasirašytą asmens privačiuoju raktu, gali perskaityti tik tas, kuris turi šio asmens viešąjį raktą. Taigi elektroninio parašo sertifikatas yra dokumentas, kuriame teigiama, kad paskelbtą viešąjį raktą atitinkantį privatų raktą turi sertifikate nurodytas asmuo. Kitaip tariant, sertifikatas gali būti laikomas asmens elektroniniu pasu. Sertifikato vertę sudaro tai, kiek patikimai patikrinta asmens tapatybė ir kiek saugus privatus raktas, kuriuo pasirašomi dokumentai, todėl labai aktuali yra ir privataus rakto saugojimo problema. Tuo atveju, jei asmuo praranda privataus rakto kontrolę, sertifikato galiojimas turi būti nedelsiant sustabdytas. Sertifikato galiojimas gali būti sustabdytas ir dėl kitų įstatymo numatytų priežasčių. Kitas svarbus dalykas – pasitikėjimas elektroninio parašo formavimui skirta programine ir technine įranga bei pačiu sertifikavimo paslaugų teikėju. Elektroninio parašo infrastruktūroje yra numatytas nacionalinis sertifikavimo paslaugų teikėjas – VĮ „Infostruktūra”. Ne visi gali laukti Suprantama, organizacijos, žengiančios koja kojon su laiku, ne visada gali laukti, kol valstybėje bus sukurta, kaip šiuo atveju, reikiama infrastruktūra. Tokiais atvejais telieka vienas sprendimas – kurti savo infrastruktūrą, kuri, priklausomai nuo sistemos poreikių bei reikalavimų, gali būti atvira arba uždara. Dar pernai Lietuvos bankas buvo paskelbęs konkursą pilotiniam projektui „Programų įrangos, skirtos viešojo šifravimo rakto infrastruktūros technologijai įgyvendinti Lietuvos banko informacinėse sistemose“. Šį konkursą laimėjo bendrovė „Penki kontinentai“, savo sprendimui panaudojusi verslo partnerių „Unisys“ bei „Baltimore Technologies“ technologijas. Lietuvos banko informacinių sistemų vartotojų ratas yra uždaras, t.y. LB darbuotojai, Lietuvoje veikiantys bankai ir vertybinių popierių rinkos subjektai. Lietuvos bankas siekia įdiegti PKI (Public Key Infrastructure – viešojo šifravimo rakto infrastruktūra) technologiją, kuri leistų naudoti įteisintus elektroninius dokumentus bei padėtų spręsti kompiuterių tinklais perduodamų elektroninių duomenų saugos ir patikimumo problemas. LB PKI projekto tikslas – kurti LB skaitmeninio parašo sertifikavimo centrą, skaitmeninio parašo sertifikatų platinimo/užklausų modulius, elektroninių pranešimų pasirašymo skaitmeniniu parašu modulius, elektroninių dokumentų šifravimo/dešifravimo modulius, informacinių sistemų operatorių identifikavimo (autentifikavimo) modulius, taip užtikrinant aukštesnio lygio informacinių sistemų duomenų apsaugą. Beje, š.m. balandžio 17 d. San Franciske žurnalas „Network Magazine“ paskelbė jau 13-ą kartą organizuojamo „Metų produkto“ konkurso laureatus. Tai prestižinis konkursas, kuriame išrenkami geriausi kompiuterinių tinklų srities gaminiai. Viešųjų raktų sistemų kategorijos (PKI, Public Key Infrastructure) metų produktu buvo išrinktas firmos „Baltimore Technologies“ produktas – „UniCERT 3.0.5“. Elektroninio parašo privalumai Informacijos perdavimo, naudojant elektroninį parašą, schema yra labai paprasta: pirkėjas pasirašo sutartį savo privačiuoju raktu ir perduoda pardavėjui; pardavėjas kreipiasi į sertifikavimo paslaugų teikėją ir nustato, kas sutartį pasirašė, bei tai, kad parašas, t.y. sertifikatas yra galiojantis; pardavėjas, naudodamas pirkėjo viešąjį raktą, perskaito dokumentą ir nustato, ar jis nebuvo besiunčiant pakeistas. Elektroninis parašas turi esminių privalumų prieš tradicinį parašą ranka vien tuo, kad jis yra toks, koks yra, t.y. nepadirbamas. Ranka parašytas parašas gali būti panašus, labai panašus, nepanašus, įtartinas ir t.t. Kitas elektroninio parašo privalumas – jis užtikrina tai, kad dokumento turinys nebuvo pakeistas perdavimo metu. Galima netgi elektroniniu būdu užfiksuoti pasirašymo datą, t.y. fiksuoti ir pasirašymo akimirką, ir tai, kad pasirašymo metu sertifikatas buvo galiojantis.

* * *

Prekiauti internete - paprasta ir patogu! UAB „Penki kontinentai“ - vienintelis įgaliotasis elektroninės mokėjimų sistemos „Worldpay“ atstovas - pirmą kartą Lietuvoje siūlo saugų apmokėjimą už prekes ir paslaugas internetu. Daugiau informacijos - www.commerce.lt bei www.news.lt >>