UAB „Penki kontinentai“ gen. direktoriaus pranešimas spaudai dėl bendrovėje įvykusio incidento.

Rugsėjo mėnesio pradžioje buvęs „Penkių kontinentų“ darbuotojas Svajūnas Porutis buvo sulaikytas ne darbo metu kopijuojantis ir platinantis programinę įrangą. Mokesčių policija surašė fizinio asmens baudžiamąjį aktą, o mano įsakymu S.Porutis tą pačią dieną buvo atleistas iš darbo. Tą pačią dieną apie incidentą bendrovėje informavau ir „Infobalt“ asociaciją, pats asmeniškai į ją nuvykdamas. Atrodytų, eilinė ir, deja, gana dažnai Lietuvoje pasitaikanti situacija, kuri tuo galėjo ir pasibaigti – pažeidėjas išaiškintas, bendrovėje jau nubaustas, telieka laukti, kokią bausmę paskirs teismas. Tačiau atsirado norinčių, kad šio kriminalo akcentas būtų perkeltas nuo S.Poručio asmens į „Penkių kontinentų“ bendrovę. S.Porutis kai kurių organizacijų ir žiniasklaidos priemonių buvo pavaizduotas vos ne kaip „Penkių kontinentų“ politikos vykdytojas, tuo atsakomybę už šį įvykį bandant suversti pačiai bendrovei. Rugsėjo 22 d. „Verslo žiniose“ buvo paskelbta (su nuoroda į BSA atstovus Lietuvoje), kad atsakomybė už šį incidentą gali tekti pačiai firmai, kadangi S.Porutis nelegaliai veiklai panaudojo firmos įrangą bei susitikinėdavo su pirkėjais prie „Penkių kontinentų“ biuro. Panašią informaciją išplatino ir BNS naujienų agentūra. Verslo programinės įrangos aljanso (Business Software Alliance, BSA) advokatė Jolanta Pranckevičienė BNS sakė, kad tai precedento neturintis atvejis. „Manau, kad tai vienas šiurkščiausių pažeidimų – kai programinė įranga neteisėtai atgaminama ir platinama informacinių technologijų bendrovėje, nors ji turėtų kovoti už legalią produkciją“, – sakė ji. Apgailestauju, kad ponia Jolanta Pranckevičienė neturėjo galimybių ar noro su manimi susitikti ir išsiaiškinti situaciją, prieš paskelbdama informaciją spaudoje. Ji tikrai būtų sužinojusi, kad „Penki kontinentai“ atstovauja ne vienos žymios programinę įrangą gaminančios firmos interesus, remia „Infobalt“ fondą ir pritaria autorinių teisių apsaugai. Firma pati kuria programinę įrangą, daugiausiai naudojamą informacinėms ir interneto sistemoms, parduoda ją ne tik Lietuvoje, bet ir eksportuoja, todėl rūpinasi, kad ji būtų apsaugota. Mes turime daugiau nei 25 metus intelektualios programinės įrangos gaminimo patirtį, aš pats asmeniškai dalyvauju visuose įrangos kūrimo, gaminimo, tiražavimo procesuose. Mūsų vedamos pamokos yra ir bus naudingos ne vienam tūkstančiui technologų ir programuotojų. „Penki kontinentai“ – informacinių technologijų pradininkė Lietuvoje, paruošusi ne vieną sertifikuotą „Microsoft“ sistemų inžinierių. Tą pačią dieną, kai „Verslo žiniose“ pasirodė minėtas straipsnis, bendrovėje kaip tik buvo sveikinamas interneto skyriaus darbuotojas Aleksandras Reznikas, gavęs sertifikuoto „Microsoft“ sistemų inžinieriaus vardą (Microsoft Certified Systems Engineer – MCSE). Tai jau aštuntas sertifikuotas sistemų inžinierius, išugdytas bendrovėje. „Penki kontinentai“ aktyviai reprezentuoja Lietuvos valstybę tarptautinėse parodose, forumuose ir seminaruose, bendrovės specialistai 1999 – 2000 m. ne vieną kartą lydėjo Lietuvos Prezidentą ir vyriausybines delegacijas kelionėse į užsienio šalis, kur atstovavo Lietuvos informacinių technologijų verslui, pristatė autorinius bendrovės sukurtus produktus. Šimtai tūkstančių vartotojų visuose penkiuose kontinentuose naudojasi daugiakalbiais „Penkių kontinentų“ informaciniais ištekliais. Bendrovės projektais aktyviai naudojasi ir Lietuvos valstybinės organizacijos. Tai rodo statistikos sistemos. Tad, ar gali kompanija, turėdama tokį didelį įdirbį ir populiarumą, negerbti autorinių teisių, Lietuvos ir tarptautinių įstatymų, užsiiminėti nelegalia veikla? Užuominos, kad bendrovė nekovoja už legalius programų platinimo būdus, yra absurdiškos ir neetiškos. Suprantama, darbdaviui yra sunku prižiūrėti, ką veikia visi didelės firmos darbuotojai, todėl už savo veiksmus jie turi atsakyti patys. Firma „Penki kontinentai“ siekia užkirsti kelią nelegalios įrangos naudojimui ir platinimui, todėl priimamas į darbą darbuotojas turi pasirašyti darbo sutartį bei jos priedą, pagal kurią įsipareigoja nenaudoti darbe nelicencijuotos programinės įrangos. Darbuotojai, kuriems leidžiama darbo reikmėms naudotis kompaktinių diskų įrašymo įrenginiu, pasirašo įsipareigojimą, kad nenaudos šio įrenginio ne darbo reikmėms. Viso šito ponia Jolanta, matyt nežinojo, todėl ir apkaltino mano vadovaujamą bendrovę neteisėta veikla. Toks požiūris mus stebina, tačiau nesunku numanyti, kodėl tokia grubia ir neetiška forma atsakomybė nuo fizinio asmens perkeliama bendrovei, kuri aktyviai ir sėkmingai dirba, perprasdama naujas technologijas bei siūlydama naujus sprendimus. Man yra sunku suprasti, kodėl iš kelių dešimčių Gariūnų prekeivų, iš aibės skelbimų internete, siūlančių nelegalias programas, buvo pasirinktas būtent S.Porutis. Didėja įtarimas, kad buvo pasirinktas ne jis, o mano vadovaujama bendrovė „Penki kontinentai“. Ir pasirinkta dar tada, kai S.Porutis neplatino nelegalių programų. Aš suprantu, kad sėkmingai dirbanti bendrovė stovi skersai kelio daug kam, todėl atsiranda tokių, kurie negalėdami garbingai konkuruoti, stengiasi tokiais nešvariais būdais sumenkinti bendrovės autoritetą ar padaryti materialinių ir moralinių nuostolių. Neatmetu galimybės, kad viešųjų pirkimų, darbų ar paslaugų teikimo konkursų sąlygose gali atsirasti ir papildomas reikalavimas: „Pasiūlymai nėra priimami iš bendrovių, kurių darbuotojai buvo bausti įstatymų nustatyta tvarka už nelegalų programų platinimą“. Manau, kad artimiausiu metu man pavyks išsiaiškinti šios provokacijos užsakovus ir vykdytojus. Atsakomųjų analogiškų veiksmų tikrai nesiimsiu, nes man to padaryti neleidžia verslo ir programavimo etika. Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad „Verslo žiniose“ straipsnis pasirodė ne iš karto po incidento firmoje, ar pasibaigus fizinio asmens bylai, bet būtent šiuo metu, prieš firmai svarbius įvykius, konkursus ir kitus renginius, kurioje ji rengiasi dalyvauti. Žinoma, galutinius sprendimus dėl bendrovės buvusio darbuotojo Lietuvoje priima teismas, o ne BSA. Teismas ir nuspręs, kiek jis kaltas. O kaltinti ir priiminėti sprendimus be teismo, juos viešai skelbti nederėtų niekam, net ir advokatams. Norėčiau sužinoti, kieno interesus vis dėlto gina BSA Lietuvos atstovybė? Ar BSA asociaciją įkūrusių programinės įrangos gamintojų, ar mano bendrovės konkurentų? „Verslo žinių“ pirmajame puslapyje buvo parašyta Pamoka „Penkių kontinentų“ bendrovei. Tačiau straipsnio užsakytojai ir užsakymo vykdytojai suklydo, pasirinkdami tokį straipsnio pavadinimą. Tai pamoka mums visiems, tai įspėjimas, kad kiekviena gerai dirbanti įmonė gali atsidurti „taikiklyje“ ir būti palyginti lengvai sudorota. Tai, kad dėl sąmoningų ar nesąmoningų darbuotojo veiksmų gali gerokai nukentėti jo darbdavys, verčia gerai peržiūrėti ne tik bendrovių vidaus tvarką bei darbo organizavimą, įdiegti reikiamas apsaugos priemones, tačiau ir peržiūrėti atitinkamus įstatymus, įsitikinti, ar jų nuostatos atitinka šiuolaikinių technologijų specifiką. Lietuvos teisėtvarka turi būti pasiruošusi informacinei visuomenei ir ne tik naudotis jos privalumais, tačiau ir sugebėti spręsti problemas, susijusias su informacinėmis technologijomis.