Vaizdo konferencijoje apžvelgtos Lietuvos kaip modernios valstybės realybė ir vizijos.
Skaitykite ir žiūrėkite vaizdo medžiagą>>>.
Gegužės 22 dieną UAB „Penki kontinentai“ Informacijos centre vyko diskusija ir vaizdo konferencija „Ateities Lietuva: modernios valstybės vizija ir realybė“. Konferenciją surengė Algirdo Brazausko paramos fondas, VU Komunikacijos fakultetas ir UAB „Penki kontinentai“.
Žiūrėkite fragmentus iš vaizdo konferencijos:
Diskusija:
Prastesnės kokybės>>>;
Geresnės kokybės>>>
Pagrindinis renginio tikslas – paskatinti Lietuvos mokslo, verslo, politikos, valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos atstovų, kitų visuomenės grupių dalykines diskusijas galimos Lietuvos valstybės ateities tema.
Konferencijoje dalyvavo Prezidentas
Algirdas Brazauskas, Komunikacijos fakulteto dekanas dr. Renaldas Gudauskas, prof.
Kazimiera Prunskienė,
Europos Komiteto prie LR Vyriausybės vyriausiasis derybininkas Petras Auštrevičius, Seimo narys prof.
Rolandas Pavilionis, akademikas Eduardas Vilkas, kiti politikos, valstybės institucijų, mokslo, verslo, NVO atstovai, studentai bei žurnalistai.
Pasak diskusiją pradėjusio Prezidento A. Brazausko, Lietuvos valstybė turi susirasti savo vietą tarp Europos valstybių. Šalies interesai išryškės tik suformavus siektinų tikslų ir veiksmų scenarijų. Mūsų strategijos silpnoji vieta yra ta, kad iki šiol neturime idėjų apie moderniosios valstybės viziją tęstinumo.
Europos Sąjungos šalys jį turi. Niekaip negalima įtikinti dabartinės Vyriausybės, kad didesnis dėmesys būtų kreipiamas į Lietuvos, kaip modernios valstybės, viziją.
Pagrindinį pranešimą „Efektyvios valstybės kūrimo prielaidos“ skaitęs VU Komunikacijos fakulteto dekanas dr. Renaldas Gudauskas mano, kad prasidėjo svarbūs Lietuvos ateičiai strateginiai procesai. Lietuvos ateities situacijos vertinimas – tai požiūris į valstybės politiką, mokslą ir verslą. Savo pranešime jis teigė, kad dabartinė valstybės situacija – tai mažos investicijos, pelnas bei maži atlyginimai. Šie procesai gali destabilizuoti vyriausybę, o jos vadovas turi sugebėti integruoti savo žinias ir kompetenciją.
Atviros Lietuvos fondo direktorė Diana Vilytė konferencijos dalyviams priminė, kad fondas kartu su Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija skelbia Lietuvos modernizavimo scenarijų konkursą „Lietuvos ateities scenarijai. 2010 - 2020 metai“. Konkurso tikslas – suteikti galimybę mokslininkams bei visuomenininkams projektuoti savo krašto raidą; skatinti strateginį mąstymą apie Lietuvos valstybės dabartį ir ateitį. Ateityje tikimasi šį projektą pristatyti visuomenei.
Anot prof. Kazimieros Prunskienės ir prof. Rolando Pavilionio, reikia pradėti kalbėti apie žmogų, kuris suvoktų valstybės problemas ir sugebėtų būti lygiavertis jos dalyvis. Naujoji demokratija valstybės politikoje vaidins svarbų vaidmenį. Visuomenės išsilavinimo cenzas jau dabar yra nepaprastai skaudus dalykas. R. Pavilionis teigė, kad šis seminaras neturėtų vykti „už uždarų durų“. Dalyviai sutiko su nuomone, kad reikia parodyti visuomenei, kas jau yra padaryta. Lietuvoje šveitimo ir mokslo problemos yra labai opios. Turime išugdyti visuomenę, kuri mokėtų naudotis turima informacija.
Lietuvos kaip modernios valstybės vizija – tai jos individualumas XXI - ojo amžiaus vieningoje Europoje. Todėl pagrindinis ateities tikslas – sukurti konkurencingą valstybę ir visuomenę.
Konferencijai baigiantis visi jos dalyviai priėjo prie nuomonės, kad ateities vizija neturėtų priklausyti nuo besikeičiančios valdžios ir būti vienos partijos ar koalicijos darbo vaisius. Visų pirma, politinės partijos turi suprasti, kad valstybės gyvenimas nėra tik ketveri metai, todėl reikia sugebėti išlaikyti valstybės gyvenimo ir tikslų siekimo tęstinumą.
Šio seminaro idėja, gimusi saviveikliniais pagrindais, ateityje taps tradicinė. Seminaro dalyviai pasidalino idėjomis, kad panašūs renginiai Lietuvos, kaip modernios valstybės vizijos tema galėtų vykti ir tarp šalies aukštųjų mokyklų.
A. Brazausko kalbų
vaizdo įrašai
Kitų vaizdo konferencijų
įrašai