Naujojo Lietuvos Prezidento inauguracijos dieną prisiminkime tai, ką sakė R. Paksas rinkimų metu.
Šiandien, vasario 26-ąją, Rolandas Paksas tampa naujuoju Lietuvos Prezidentu. Atrodo, pamirštos rinkimų batalijos, kandidatų rietenos, per kraštus besiliejusios ambicijos, pažadai, ketinimai…
Vietoj komentaro siūlome
„Lietuvos žiniose“ sausio 3 d., tai yra, tarp dviejų rinkimų turų, paskelbtą tuometinio kandidato į šalies vadovus Rolando Pakso interviu. Kopijos autorius tik paryškino kai kurias, dabar dar tebeaktualias R.Pakso mintis.
„Sekmadienį (sausio 5 dieną – Č.I.) Lietuva išsirinks prezidentą. Su kokiomis mintimis laukiate šios dienos, klausiame kandidato į valstybės vadovo postą ROLANDO PAKSO.
- Pirmiausia dar kartą sveikinu visus Lietuvos žmones su prasidedančiais Naujaisiais metais. Tikiu, kad jie taps permainų metais. Linkiu visiems sveikatos ir laimės. Dėkoju už gruodžio 22-ąją man parodytą pasitikėjimą ir prašau nesustoti pusiaukelėje.
Gerai suvokiu, kokios atsakingos yra prezidento pareigos. Tačiau tikslas, dėl kurio ryžausi siekti šio posto, yra vertas didžiulių pastangų ir pasiaukojimo.
Mano tikslas - geresnis žmonių gyvenimas, teisinga, saugi ir turtinga Lietuva.
– Kodėl manote, kad Jums pavyktų pagerinti žmonių gyvenimą?
- Suvokti valstybės galimybes, perprasti ekonomikos bei ūkio kėlimo svertus man labai padėjo darbas sostinės meru bei Vyriausybės vadovo pareigos.
- Tačiau du kartus vadovavęs Vyriausybei šį postą turėjote vos po pusmetį ir net esate vadinamas atsistatydinimų meistru.
- Žinau, kaip patogu klijuoti man šią etiketę. Pavyzdžiui, eidamas į Vyriausybę turėjau palikti Vilniaus mero postą. Tačiau darbo pakeitimas nėra atsistatydinimas.
Iš tikrųjų atsistatydinau vieną kartą, kai 1999 metų rudenį atsisakiau pasirašyti gerai visiems žinomą sutartį su "Williams".
Antrą kartą iš premjero pareigų mane nušalino netikėtas koalicijos partnerių žingsnis, galbūt net išdavystė. Vadovauti Vyriausybei, iš kurios Artūras Paulauskas atšaukė šešis socialliberalų deleguotus ministrus, buvo neįmanoma net teoriškai.
- Kokios žmonių gyvenimo problemos Jums asmeniškai atrodo skaudžiausios ir laukia neatidėliotinų sprendimų?
- Indėlių grąžinimas, kompensacijos už žemę, "prichvatizavimo" stabdymas - šių problemų imčiausi pirmiausia. Žinau, kaip ir iš kokių resursų valstybė gali ir turi atitaisyti skriaudas. Atitaisyti, deja, įmanoma jau ne visiems - skaudu vien pagalvojus, kad daugelis okupacijas, tremtis ir lagerius iškentusių žmonių laisvoje Lietuvoje taip ir nesulaukė grąžinamų indėlių bei savo žemės.
- Bet dažnai galima išgirsti, kad prezidento galios Lietuvoje yra ribotos, juolab turint galvoje socialines, paprasčiau sakant, žmonių gyvenimo problemas.
– Paneigti šį kai kam naudingą mitą yra lengva žinant, jog daug bėdų atkristų, jeigu valstybė beveik pusės nacionalinio biudžeto neatiduotų šešėlines ekonomikos veikėjams.
O kas turi realiausių galių pakirsti kriminalinio pasaulio šaknis, jeigu ne prezidentas, savo delne laikantis visas teisėsaugos institucijas? Viskas priklauso nuo to, ką valstybės vadovas pasirenka - ramų ir patogų gyvenimą ar rimtas pastangas pakeisti padėtį.
- Jūsų pareiškimai jau dabar sukėlė, švelniai tariant, didžiulį šurmulį.
- Gerai būtų, jeigu mano raginimas imtis permainų būtų sukėlęs tik šurmulį.
Kai kas mano dalyvavimą rinkimuose sutapatino su grėsme demokratijai. Kitiems vaidenasi Maskvos ranka. Aš atmetu tuos absurdiškus kaltinimus. Į rinkimus einu atvira širdimi ir ramia sąžine. Vienas po kito kuriami antipaksiniai frontai liudija, jog mano pozicija iš tikrųjų kelia grėsmę patogiam gyvenimui tų politikų bei valdininkų, kurių buvimas valdžioje, deja, naudingas tik jiems, o ne visiems Lietuvos žmonėms.
- Jeigu būsite išrinktas prezidentu, Jums teks dirbti su buvusiu žlugusios koalicijos partneriu, Seimo pirmininku Artūru Paulausku.
- Koalicijos partnerių santykiai yra viena, prezidento ir Seimo sąveika - visai kas kita. Tikiuosi, kad ne tik aš, bet ir Seimo pirmininkas turėjo noro ir laiko išanalizuoti praeities įvykius ir supranta, kur buvo tikri dalykai, o kas buvo primesta iš šalies.
- Ką manote apie pastaruoju metu itin pabrėžiamus Jūsų varžovo, Prezidento Valdo Adamkaus nuopelnus dėl sėkmingo Lietuvos žengimo į tarptautines struktūras?
- Tai, kad Lietuva su kitomis valstybėmis buvo pakviesta į NATO bei Europos Sąjungą, yra tokio didelio masto ir reikšmės įvykis, jog tapatinti jį su viena asmenybe reikštų nepagarbą daugybei institucijų, tūkstančiams pareigūnų, sąžiningai dirbusių dėl šio tikslo ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Be to, reikia pasakyti, jog siekiant narystės ES ir vykdant ekonomines reformas svarbiausias vaidmuo priklauso Vyriausybei.
Kita vertus, dabar - ne laikas dalytis nuopelnus. Man daug labiau rūpi, kad mūsų valstybės vidaus problemos netaptų pernelyg aukštu slenksčiu, kurį Lietuvai dar teks peržengti iki galutinio tikslo.
- Kaip vertinate faktą, kad didesnė partijų lyderių dalis prieš antrąjį rinkimų turą pasisako ne už Jus?
- Gerbiu jų nuomonę. Tačiau siekiu tapti ne partijų, o Lietuvos prezidentu. Balsus paskirstys ne partijų vadovai, o tauta.
Tačiau Jūsų klausimas suteikia man galimybę išsakyti požiūrį į rimtą Lietuvos partijų problemą. Politinės partijos yra svarbi demokratijos institucija, ir tenka apgailestauti dėl labai mažo pasitikėjimo jomis tarp Lietuvos žmonių.
Be to, per pastaruosius penkerius metus partijos buvo ne kartą dirbtinai skaldomos. Jeigu būsiu išrinktas, laikysiu savo pareiga atkurti pasitikėjimą politinėmis partijomis.
- Tapus prezidentu liberalai demokratai prarastų savo lyderį. Ar negaila tų, kurie eina su Jumis?
- Mūsų partijoje yra daug stiprių asmenybių, ir nė kiek neabejoju jos gražia ateitimi. O prezidentas - ne partinė figūra. Net jei nedraustų Konstitucija, jam nederėtų imtis kažkurios politinės jėgos globėjo vaidmens.
- Legendinis lakūnas, Seimo narys Vytautas Lapėnas yra pasakęs, jog didžiausia Jūsų problema yra ta, kad atėjote iš aerodromų ir atsinešėte kitokį supratimą apie žmonių tarpusavio santykius.
- Aerodromų metai iš tikrųjų mokė vertinti draugystę, branginti žodį. Tačiau ne tik to. Aviacija mokė siekti tikslo ir išgyventi netektis, vertė susikaupti ir eiti į priekį. Tas laikas suteikė įtemptų minučių patirties.
- Garsusis Jurgis Kairys, priešingai negu Lapėnas, neslepia savo prastos nuomonės apie Jus.
- Kai šlovė pradeda trukdyti susivokti realybėje, tokio lakūno, mano nuomone, negelbsti net unikalūs skrydžiai. Apgailestauju, kad žinomo lakūno politinės minties svyravimai daro jį vis labiau nesuprantamą žmonėms.
- Kokio naujo patyrimo įgijote per rinkimų kampaniją?
- Didžiausia rinkimų kampanijos vertybė man yra susitikimai su tūkstančiais žmonių daugelyje Lietuvos vietovių. Gerai išmanau paprastų žmonių godas ir lūkesčius. Pajutau, jog daugybė žmonių pritaria mano įsitikinimui, kad Lietuvai reikia permainų ir tvarkos. Už tai Lietuvos žmonėms esu labai dėkingas.
- Ačiū už pokalbį. Linkime sėkmės.”
Pasveikinkime naująjį Prezidentą inauguracijos renginiuose:
10 val. iškilmingas posėdis LR Seime. Prezidento priesaikos priėmimas.
Seimo Pirmininkas A. Paulauskas įteiks R. Paksui Vytauto Didžipojo ordiną su aukso grandine
11 – 12 val. Karinių pajėgų paradas Nepriklausomybės aikštėje. Trijų naikintuvų skrydis.
Skrydyje dalyvaus majoras Algirdas Kudžmaitis, vyr. leitenantas Marius Matulaitis ir pulkininkas leitenantas Artūras Kaminskas.
13 15 – 13 40 val. Iškilminga Prezidentūros perdavimo ceremonija: V. Adamkaus vėliavos nuleidimas ir R. Pakso vėliavos pakėlimas Simono Daukanto aikštėje
20 val. Muzikos koncertas Gedimino kalno papėdėje.
Koncertuos E. Masytė, V. Stakėnas, E. Kučinskas, grupė „B'avarija“