Šį straipsnį verta paskaityti ne tik tiems, kurie ieško darbo, bet ir tiems, kurie žada kada nors jį keisti. Galbūt juo susidomės ir patys darbdaviai.

Jau praėjo tie laikai, kai mūsų seneliai kone visą gyvenimą išdirbdavo vienoje darbovietėje (na, pavyzdžiu gali būti kad ir mano teta, daugiau nei trisdešimt metų išdirbusi toje pačioje paukščių fermoje...). Šiuolaikinė darbo rinka reikalauja iš darbuotojo nuolatinio tobulėjimo. Nesvarbu, ar esi kompiuterių specialistas, ar batų pardavėjas, turi domėtis tos srities, kurioje dirbi, naujienomis. Būsi pakeistas geresniu darbuotoju, jei nesistengsi įgyti naujų profesinių žinių bei įgūdžių, jei nerodysi entuziazmo ir susidomėjimo savo darbu. Karjeros tikslais dabar madinga ilgai neužsibūti vienoje darbovietėje, todėl darbo paieškos aktualios ne tik jo neturintiems, bet ir norintiems jį pakeisti. Baimė būti neįvertintam Daugeliui darbo ieškojimas sukelia nemažą nervinę įtampą. Kodėl? Jums baisu, kad jus kažkas vertins, nesvarbu, ar ką tik baigėte universitetą, ar praradote senąjį darbą, ar tik ieškote naujų išmėginimų. Kiekvienas baiminasi būti nepripažintas, palaikytas netinkamu. Kad ieškodami norimo darbo labiau pasitikėtumėt savimi ir padidintumėt savo šansus jį gauti, verta žinoti keletą naudingų žymios etiketo specialistės A.Vanderbilt patarimų. Duokite namų telefoną Naršydami internete ar skaitinėdami darbą siūlančius skelbimus pastebėjote, jog visur nurodomas adresas, kuriuo turėtumėte siųsti savo gyvenimo aprašymą. Autobiografija yra pirmas ir svarbiausias žingsnis, prisistatant darbdaviui. CV dažniausiai pradedamas nuo biografinių duomenų (vardas, pavardė, namų adresas ir telefonas). Patariama geriau duoti namų telefoną, negu tarnybinį, jei jūsų dabartinis darbdavys nežino, jog ieškote naujo darbo. (Mano draugė padarė tokią klaidą – pretenduodama būti priimta į naują darbovietę ji davė jiems savo senojo darbo, iš kurio dar nebuvo išėjusi, telefoną. Naujasis viršininkas paskambino pasiteirauti rekomendacijų, na o senasis darbdavys tyčia blogai apie tą merginą atsiliepė, nenorėdamas prarasti geros darbuotojos. Norimo darbo ji negavo). Tiesa, nemažai žmonių jau nebeturi stacionaraus namų telefono, tokiu atveju, belieka palikti mobiliojo telefono numerį. Geras darbdavys nepagailės pinigų paskambinti į mobilųjį. Neatsisakykite rekomendacijų Kitas žingsnis – ankstesnių darbų sąrašas. Čia taip pat galite nurodyti savanoriškus darbus bei kitokią veiklą. Spalvingas jūsų veiklos sąrašas – įrodymas, jog stengiatės tobulėti ir kaupti savo srities žinių bei patirties bagažą. Tačiau atsiminkite, jog pernelyg ilgas sąrašas gali sukelti darbdaviui ir įtarimą – ar tik nesate nepastovi asmenybė, nekompetentingas darbuotojas? Jeigu dažnai keitėte darbus, būkite pasiruošęs tai paaiškinti. (Tik nesakykite, jog dėl pinigų, nes darbdaviai nemėgsta darbuotojų, metančių darbą, kai kiti pasiūlo geresnį atlyginimą). Nurodykite savo išsilavinimą. Kokią mokyklą baigėte, rašyti nebūtina (nebent, jeigu tik ją ir baigėte). Jei turite mokslinį laipsnį ar mokslinį vardą, būtinai tai paminėkite. Jei ką tik baigėte universitetą ir neturite darbo patirties, paminėkite atliktą praktiką ir įvykdytus projektus. Jei jūsų darbdavys sutinka parašyti jums rekomendacijas – neatsisakykite. Kitais atvejais rekomendaciją jums gali parašyti žmogus, kuris jus gerai pažįsta: buvęs dėstytojas ar kolega. Visi darbdaviai klausinėja to paties Nusiuntę firmai savo gyvenimo aprašymą, skambučio galite laukti apie savaitę. Jei atsakymo iš firmos negausite dešimt dienų, skambinkite patys ir pasiteiraukite dėl pokalbio. Nemandagūs tikrai nepasirodysite. Jus pakvietė pokalbiui? Turite jam pasiruošti. Darbdaviui padarysite gerą įspūdį, jei pokalbio metu parodysite, kiek daug žinote apie jo firmos veiklą (Informacijos ieškokite internete, laikraščiuose, pasiskaitykite firmos brošiūras). Jei pokalbis virs įdomiu dialogu, jūsų šansai gauti norimą darbą žymiai padidės. Venkite tylos. Kad ji neužkluptų, pasiruoškite keletą atsakymų į labiausiai tikėtinus klausimus. Beveik kiekvienas darbdavys jūsų paklaus: „Kaip save apibūdintumėte?“ Darbdaviui neįdomu, ar jūs laikote save linksmu žmogumi, ar mėgstate sportuoti (nebent darbas susijęs su sportu). Nurodykite tokius savo sugebėjimus, kurie laikomi privalumu tame darbe. „Ar turite silpnybių?“ Į šį klausimą pasistenkite atsakyti su humoru. Paminėkite, jog savo silpnybę beveik įveikėte (galbūt darbdavys nesėkmingai bando mesti rūkyti, o jūs pasigyrėte, jog jau mėnesį į rankas nesate paėmęs cigaretės ir štai, jis pasidomi, kaip jums tai pavyksta. Pokalbis tampa daug jaukesnis). Nemeluokite, kad neturite ydų. Idealių žmonių nebūna, darbdavys supras, kad nesate nuoširdus. „Kodėl norite šio darbo?“ Niekuomet nesakykite, jog domitės dideliu atlyginimu arba, kad jums galima mažiau mokėti. Užsiminkit, kad jums padarė didelį įspūdį tai, ką girdėjote arba skaitėte apie kompaniją. Įrodykit, jog būtent šioje firmoje norėtumėte atskleisti savo įgūdžius ir tobulėti. Kodėl turėčiau jus samdyti?“ Per daug nesigirkite. Sakykit, esate laikomas patikimu darbuotoju ir kiti ne kartą gyrė jūsų sugebėjimus. „Kodėl jūs norite išeiti iš dabartinio darbo?“ arba „Už ką jus atleido?“ Sakykite tiesą ir nekritikuokite savo buvusio darbdavio. Kokio pageidautumėt atlyginimo? Niekada nediskutuokite apie pinigus, kol firma neįvardijo pirminės sumos. Paklauskite darbdavio, kokį atlyginimą jis jums siūlo. Taip sužinosite, ką firma mano apie pareigas, į kurias jūs pretenduojate. Jei jums pasiūlys keletą sumų, pasirinkite didžiausią. Sutinka pagal rūbą Ruošiantis pokalbiui svarbus klausimas, ypač moterims – ką apsirengti? Juk „sutinka pagal rūbą, išlydi pagal protą“. Pasirinkite nekrentančią į akis aprangą, geriausia tokią, su kokia pasirodytumėte pirmąją darbo dieną. Papuošalų – saikingai. Pasiimkite lagaminėlį ar aplanką, kuriame susidėkite visus reikiamus dokumentus, gyvenimo aprašymą. Nepešiokit šaliko kutų Pokalbis prasideda nuo tos minutės, kai peržengiat firmos slenkstį. Nevėluokite! Paskaičiuokit, kiek laiko sugaišite kelyje ir pridėkite ketvirtį valandos nenumatytiems trukdžiams. Geriausia būtų žinoti iš anksto, kokia jūsų pašnekovo pavardė. Paspaudę jam ranką padėkokite: „Ačiū, kad skyrėte man laiko“. Nesėskite, kol jums nepasiūlys bei pokalbį leiskite pradėti pašnekovui. Žiūrėkite jam į akis ir jokiu būdu neparodykite, kad nervinatės. Juk ne kartą esate pastebėjęs save ar kitus taršant plaukus, pešiojant šaliko ar skarelės kutus, maigant rankose tušinuką. Tokie veiksmai verčia dar labiau jaudintis bei gali sunervinti ir pašnekovą. Pokalbio metu nederėtų užduoti savanaudiškų klausimų, pvz.: ar reikės dirbti viršvalandžius, kiek dienų truks atostogos. To paklausite pradėję dirbti. Jei pokalbiui pasibaigus darbdavys neužsimins, kada paskambins, paklauskite jo pats: ar galiu paskambinti po savaitės ir pasiteirauti apie pokalbio rezultatus? Išeidami dar kartą padėkokite už jums skirtą laiką. Na, o jeigu jus jau priėmė, būtinai paskambinkite mamai ir pasigirkite, o vakare atšvęskite su draugais.)