Tarptautinės teatro dienos išvakarės: Teatro mitingas, iškilmingas pasivažinėjimas miesto gatvėmis, „Zenonų“ teikimo ceremonija.

Praeitą ketvirtadienį, kovo 27 d., buvo minima Tarptautinė teatro diena. Lietuvos teatrai pradėjo švęsti savo šventę dar jos išvakarėse, o baigė – savaitgalį. Teatro dienos išvakarės Vilniaus senamiesčio teatras pirmasis pakvietė švęsti Tarptautinę teatro dieną – dar jos išvakarėse. Žiūrovams buvo pristatytas naujas teatro aktorius Giedrius Arbačiauskas, kuris visą vakarą linksmino gitaros muzika ir dainomis – ir lyriškomis, ir komiškomis. Šiuo metu Senamiesčio teatras rengiasi premjerai – operai pagal V.Getės „Jaunojo Verterio kančias“. Šioje operoje Verterio vaidmenį ir atliks naujasis teatro aktorius. Operą statantis teatro režisierius Valdas Pranulis teigia norintis scenoje atgaivinti ir suaktualinti romantizmą. Nuo balandžio 1-osios Vilniaus senamiesčio teatras vėl „išeina į gatvę“. Kiekvieną penktadienį nuo 16 val. Pilies gatvėje bus rengiamos gatvės akcijos. Keletas numatomų akcijų buvo pristatyta ir teatro dienos proga – „Meilės lyrika“ ir „Muzikos dėžutė“. Pirmosios akcijos metu teatro aktoriai pagerbia moteris – klūpo prieš jas ant kelių, skaito poeziją. Antroji akcija netikėta – pakviesti joje dalyvauti žmonės uždaromi į geležinę dėžę, o tuomet prasideda „muzikos festivalis“. Aktorius Darius Rakauskas paskelbia muzikinio kūrinio pavadinimą – „Ir kam gi tu pabeldei į mano margą klėtį“ ir pradedamas šis „nežemiškas“ koncertas. Žiūrovų paprašius pakartoti, atliekama „švelnioji sonata, parašyta Petrarkos, kai jį paliko žmona“. Akcijos dalyviai išeina iš geležinės dėžės apsvaigę nuo „muzikos“ garsų. Po linksmų akcijų scenoje pasirodė Polytinis konsultantas su asistentais ir pakvietė pasimokyti Kamasutros. Buvo pademonstruotos Titaniko, Feminisčių ir Joninių pozicijos. Po tokio „oficialaus“ teatro dienos minėjimo publika buvo pakviesta pasilinksminti „neoficialioje“ aplinkoje, veikė ir „Bar-aš“. Teatro diena Vilniaus gatvėse Pačios Tarptautinės teatro dienos vidurdienį, 12 val., Teatro gatvėje Vilniuje, kuri yra šalia Nacionalinio rusų dramos teatro, vyko Teatro meno mitingas. Jį surengė Vilniaus senamiesčio teatro ir „Teatriuko“ aktoriai. Teatro partija „3 MŪRZOS“ reikalavo žiniasklaidoje skirti teatrui daugiau dėmesio nei karui ir kitoms nelaimėms. Buvo paskelbtos pagrindinės šios „partijos“ pezės: kiekvienas Lietuvos pilietis po 19 val. neturi teisės vaikščioti gatvėse be teatro bilieto; kiekvienas metų pabaigoje privalo deklaruoti savo išlaidas, kurias skyrė teatrų lankymui ir pan. Po iškilmingo mitingo agitacinis autobusiukas su teatrų atstovais ir teatrų gerbėjais važiavo per miestą sveikinti su Teatro diena. Pravažiavus atitinkamus objektus, skambėjo atitinkami šūkiai: „kiekvienam marketui po teatrą“ (šalia parduotuvių); „visos gėlės – teatrams“ (šalia gėlių turgelio); „įkurkime benzino kolonėlės teatrą“ ir pan. Teatro dienos apdovanojimai Keistuolių teatras jau devintąjį kartą pakvietė į „Zenonų“ teikimo ceremoniją. Svečius teatro aktoriai pasitiko prie pat durų. Vyravo „kaktusiška“ atmosfera. Teatro aktoriai ant galvų dėvėjo kaktusus (jie buvo meistriškai sukonstruoti iš arbūzų ir dantų krapštukų). Kaip vėliau paaiškino režisierius ir aktorius Aidas Giniotis, viso vakaro tema – žmonių susvetimėjimo problema, o vakaro šūkis – „išraukim iš širdies spyglį“. Aktorius Andrius Kaniava siekė panaikinti žiūrovų susvetimėjimą, visus sureikšminti, „suskaičiuoti“. Tad su kiekvienu susipažinęs ir paspaudęs ranką, įrašydavo žiūrovo vardą čia pat pastatytoje lentoje. Prie teatro salės buvo įrengtas tikras kaktusų miestelis. Čia meksikietiškas dainas gitara skambino Chosė Mackanis, šoko merginos. Kiek tolėliau buvo siūloma prisidėti prie „Tekilos“ varymo: papumpuoti ir pasukti mėsmalę. Kitame kampelyje moterėlės aiškino, kaip reikia auginti kaktusus – palaistyti, pabarstyti druskos, kakavos (taip auginamas kaktusas perpus išaugo jau po pirmos „Zenonų“ vakaro dalies). Dar kitame kampelyje visi norintys galėjo pasijausti parašiutininko kailyje. Visiems „parašiutininkams“ keistuoliai išrašė sertifikatus. Na, ir, pagaliau, pati „Zenonų“ teikimo ceremonija. Garsiausi šių metų „Zenonų“ laimėtojai: antikaktusizmo judėjimo pradininkas Chosė Mackanis (žr. nuotraukoje); Juan Eduardo Gimenez ir jo Tango akademija; magijos meistras Arvydas Stonys (už stebuklus, daromus iš meilės artimui); teatro trupė „Pagauk kampą“. Pastarajai „Zenoną“ įteikė pats Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Be šių įžymybių pasirodymo scenoje publiką linksmino Keistuolių teatro aktoriai, įsiteikę sau paskutinįjį „Zenoną“, ir tikrai jo verti. Kaip ir visuomet, publiką labiausiai žavėjo šio teatro aktorių sugebėjimas lietuviškai perdainuoti ir parodijuoti populiarias dainas. „Vogtų“ dainų ir „Paskutiniųjų Brėmeno muzikantų“ dainų sąrašą papildė naujos dainos, kurias dainavo jaunoji Keistuolių teatro karta. Didelių plojimų sulaukė Ilonos Balsytės ir Agnės Sunklodaitės duetas, parodijuojantis Lietuvos teatro kritikes Ireną Aleksaitę ir Autronę Girdzijauskaitę. Be to, buvo justi ir užuominų į „Oskarą“ gavusio filmo „Čikaga“ šokėjas. Žaviam šokiui puikiausiai tiko Keistuolių teatro daina iš jų spektaklio „Sapnuoti Vilnių draudžiama“. O Andrius Kaniava (pianinu) su savo bičiuliu Aleksandru Ten (gitara) grojo ypač savito meninio skonio dainas, kad ir pvz., originaliai perdainuota gerai žinoma dainelė „du gaideliai“. Beje, šį muzikantų duetą jau gerai pažįsta Dainuojamosios poezijos svetainės gerbėjai. Teatro diena baigėsi, tačiau linksmybės tęsiasi. Lietuvos teatrai siūlo didžiulį spektaklių pasirinkimą įvairiausiam skoniui, kviečia į premjeras. Tie, kurie apsilankė kuriame nors Teatro dienos renginyje, turėjo pajusti tą šilumą, kurią skleidžia teatras; tą jausmą, kuris ištraukia iš kasdienybės nuobodulio ir parodo gyvenimo žaismingumą. Belieka tikėtis, kad nereikės Teatro diktatūros įsakymo, kad žmonės lankytųsi teatre. Lietuvos teatrų repertuarai, spektaklių recenzijos www.scena.lt