Žurnalistas bando pasvarstyti šiandienai labai opiu klausimu – apie mūsų Vertybių sistemos puoselėjimą. Kviečiame savo nuomonę pareikšti ir kitus „Penki kontinentai Online“ skaitytojus.

Ką vertiname, o ką metame į šiukšlyną?

Psichologai sako, kad žmogų valdo Vertybių sistema. Ji labai individuali, atplaukusi iš tėvų ir protėvių, iš įvairių valstybinių ekonominių ir politinių sistemų, suformuota papročių, tradicijų, asmeninių savybių, pagaliau – mūsų sveikatos būklės. Vertybes formavo šimtmečiai Seneliai ir tėvai gana gerai vertina prieškariu gyvavusią Vertybių Sistemą, nes ji buvo grįsta ekonomine valstybės ir jos piliečio galia, krikščioniškuoju dvasiniu mokymu, pagarba tautos istorijai ir tikėjimu rytdiena. Tiesa, tą sistemą mėgino sugriauti Vilniaus krašto okupantai, iš Rytų sklindančios bolševikinės idėjos, partinės rietenos šalies viduje. Galiausia nacistų bruzdėjimas Vokietijoje ir Klaipėdos krašte, sovietų ir nacių suokalbis, padalinęs Rytų Europą į dvi stovyklas ir karo kanonados dundėjimas išklibino stabilumo trokštančio lietuvio vertybių pastolius, o sovietinė ir fašistinė okupacija juos gerokai išvartė. Niūrius sovietinio genocido dešimtmečius galima visiškai praleisti: šlovė tam Lietuvos Žmogui, kuris išsaugojo nors kruopelę tos amžiais puoselėtos ir lipdytos Vertybių Sistemos… Nebūsiu originalus, jei pasakysiu, kad dauguma žmonių, stebėję ir dalyvavę Atgimimo ir Sąjūdžio pakilime, patys gerokai nustebo, kai Lietuva po 50 metų atgavo nepriklausomybę. Puolėme į euforiją, viltys nuskriejo toli toli nuo realių galimybių, nešami lyg ant sparnų godžiai gėrėme iš už griuvusios Berlyno sienos tvieskiančią laisvę… Pasaka-nepasaka apie geldą… Nustekenta mūsų Vertybių Sistema užsimanė naujos geldos. Per maža. Užsigeidė rūmų su blizgančiom menėm. Irgi mažoka. Pati panūdo tapti ponia. Tapo. Nuo ponios netoli iki karalienės. Bet Auksinės Žuvelės galimybės taip pat ne beribės. Na, kai kam davė Grožio karalienės ar garsios manekenės vardą, kai ką apipylė auksu sidabru, paskyrė sklypą Vilniaus pakrašty, vyrui aukštą postą suteikė… Kai ta karalienė Auksinės Žuvelės paprašė dvasinių vertybių komplekto (porceliano pietų servizą 12-kai asmenų ji seniai turi), ta tik pliaukštelėjo uodega ir nėrė į tamsias gilumas. Tad ir sėdi nuosavoje viloje ta mūsų Vertybių Sistema blizgučiais apsikrasčiusi, o prie kojų – ta pati suskilusi gelda… Tiesiog Mažeikių Zitos istorija. Kaip “užsikalti faneros”? Troškimas gyventi kuo greičiau taip kaip Vakaruose, nepasotinamas turtėjimo alkis, blogiausių masinės kultūros ir moralės tradicijų perėmimas mūsų visuomenės dalį tiesiog apakino.

Traukiantis Europos Sąjungos sūkurys

Vaikai tas tradicijas perima iš tėvų, dažniausiai – dar nesulaukusių gilios senatvės, vartojimo pomėgį atsinešusių iš netolimų sovietinės stagnacijos laikų. Toks vaikas dar nebaigęs vidurinės skuba “užsikalti faneros”, turėti “mobiliaką”, o gal ir mašinytę. Mokslai palauks. Gerai būtų pasirodyti per “teliką”. O kaip patrauksi prodiuserio dėmesį, jei neparodysi jauno ir dailaus užpakaliuko? Pavyzdžiai užkrečia. “Fronte” porelė nusirengė – na ir kas? “Akvariume” Psichas “padarė” Jolką – dabar juos kviečia į kitas laidas, gerą darbą siūlo. “Nomedoje” pakalbėjo apie “pirmą kartą” – N.Marčėnaitė net klykia iš džiaugsmo daug žiūrovų pritraukusi. Dar šaunesnę kompaniją surenka TV anekdotų konkursai: laimi tie, kas “krūtai” apie aną galą sublevyzgoja… Seimo narys R.Pavilionis ne toks jau neteisus, kai kala prie sienos LRT ir komercines televizijas dėl surogatinės kultūros propagavimo žiniasklaidoje. Jo piktuose žodžiuose bent jau skamba susirūpinimas ta Vertybių Sistema, kurios pamatus griauna varžytuvės už jo didenybę Reitingą. Taip, vardan Reitingo galima ir viešai pademonstruoti, kaip užmaunamas prezervatyvas ir kaip pagal paskirtį jis naudojamas. Moksleiviai, slėpdami sumišimą ir drovumą, ploja ir šaukia “cool”… Kardinolas protestuoja, bet kai kas jį ir visą Bažnyčią apšaukia atsilikėle, nesuvokiančia jaunimo poreikių. Atsirinksime vakarietiškas vertybes Šios pastabos toli gražu nereiškia, kad vertybių degradacija kaltinu visą jaunimą ar visuomenę. Ne. Tačiau Vertybių Sistemos kūrimas yra ištisos kartos ar net keleto kartų darbas, o sugriauti ją galima greitai. Šiuolaikinė visuomenė, trokštanti kuo greičiau suklestėti, naudoja vertybių pakaitalus, kurie tik imituoja tos visuomenės dvasinį augimą. Paprastai taip atsitinka pereinamojoje reformų stadijoje, kai senas rūmas sugriaunamas, o naujas dar nepastatytas. Ar ne taip atsitiko po bolševikų revoliucijos Rusijoje? Lietuvoje irgi įvyko revoliucija, tiktai “aksominė”. Atmetusi sovietinę sistemą, pagrįstą komandinės vertybių sistemos unifikavimu, Lietuva dar nespėjo sudaryti sąlygų naujos sistemos egzistavimui. Mūsų troškimas kuo greičiau sugrįžti į Europą taip pat automatiškai nesuteiks galimybių puoselėti aukštąsias dvasines ir moralines vertybes. Atvirkščiai: iš pradžių gali plūstelėti blogiausi vakarietiško gyvenimo pavyzdžiai. Neseniai buvau Hagoje – šiame senoviniame olandų karalių ir teisininkų mieste. Apie ketvirtadalis iš 540 tūkstančių šio pajūrio miesto gyventojų – imigrantai iš Afrikos, Azijos šalių. Bet municipalitete paklausus, ar merui nekyla nusikalstamumo problemų, valdininkai šypsojosi: ne, jūs bet kada ramiai ir saugiai galite vaikštinėti Hagos gatvėmis. Kodėl? Ateiviams sutramdyti hagiečiai naudoja galbūt netoleruotiną, bet veiksmingą būdą: padarę nusikaltimą jie greitai netenka darbo… Nedarbas Hagoje siekia tik 5 proc. Tokią tvarką nebūtinai sieju su amžinosiomis dvasinėmis vertybėmis. Bet akivaizdu, kad senosios demokratijos kraštai turi sukaupę daug patyrimo, kaip išsaugoti ir ugdyti Vertybių Sistemą – nuo vaiko tobulinimo dar įsčiose iki gilios senatvės. Štai kodėl įsiliejimas į ES šeimą turi duoti daugiau naudos mūsų dvasiniam tobulėjimui, vertybių puoselėjimui, o ne peno pilvui. Kad niekada daugiau neatsidurtume prie suskilusios geldos. *** Apie tai, kaip šiuolaikinis jaunimas žvelgia į vertybes, gyvenimą Lietuvoje ir užsienyje, Europos Sąjungą scenoje vaidina VGTU teatras „Palėpė“. Spektaklį „Šis tas apie mūsų motiną“ galite nemokamai pasižiūrėti dar šį savaitgalį: balandžio 11 d. 17 30 ir 20 00 val. bei 12 d. 15 00 ir 18 00 val. Teatras įsikūrę II VGTU rūmuose Trakų g. 1 (Priešais „Lietuvos kino teatrą).