Plačiausią teritorinį klientų aptarnavimo tinklą šalyje turintis bankas „Snoras“ perkėlė Kauno miesto filialą į naujai restauruotą istorinį pastatą.

Kauno lenkų smulkaus kredito rūmuose, 1932 metais suprojektuotuose garsaus inžinieriaus – architekto Edmundo Fryko, įsikūręs banko „Snoras“ filialas išlaikė autentiškas rūmų eksterjero ir interjero detales.

„Tvirtindami mažmeninės bankininkystės lyderio vardą Lietuvoje, gilinsime finansinės veiklos tradicijas, kuriomis šie rūmai garsėja jau septynis dešimtmečius“, – sakė banko valdybos pirmininkas Raimondas Baranauskas.

Architektūrinę vertę turintys rūmai išliko geros būklės iki pat šių dienų ir bankininkystės tradicijomis garsėja nuo įkūrimo datos.

Nuo 1932 metų rūmuose veikė Kauno lenkų smulkaus kredito draugija, priklausiusi vienai plačiausių Nepriklausomos Lietuvos kredito įstaigų sistemų. Šią sistemą sudarė Lietuvos, Žemės, akciniai komerciniai ir kooperatyviniai bankai, bankininkų namai, per 400 kredito kooperatyvų bei savitarpio kredito draugijų.

Vėliau, nuo 1940 metų, šiame pastate veikė Valstybinio banko Kauno skyrius, o nuo 1945 metų – Žemės ūkio banko Kauno kontora. Vėlesniais laikais rūmuose veikė Taupomoji kasa, pastaraisiais dešimtmečiais – Taupomasis bankas.

Rekonstrukcija

Pastato rekonstrukcijos projekto autoriaus, architekto Algimanto Kančo teigimu, rekonstruojant pastatą buvo išsaugotas autentiškas pastato eksterjeras, principinė plano struktūra, reprezentacinės zonos interjeras su autentiškais darbastaliais, autentiški įrangos elementai (terasa, lubų apvadai, durys, langai, radiatoriai ir pan.).

Siekiant suteikti pastatui daugiau šviesos ir erdvės, vidines erdves temdę vitražai buvo pakeisti langais. Atlikus pastato fasado polichrominius tyrimus, buvo atrastos pirminės pastato spalvos – tokiu būdu vietoj anksčiau buvusios gan šaltos žalios pastatas buvo perdažytas šviesiai kremine spalva. Šviesiomis, šiltomis spalvomis buvo dekoruotas ir pastato interjeras.

„Šie pokyčiai atgaivino pastato vidines erdves bei suteikė jam daugiau gyvumo, skaidrumo“, – sakė A. Kančas. Pasak jo, naujų atspalvių bei spindesio pastatui suteikė ir specialiai įrengtas vakarinis apšvietimas.

Daugiau kaip pusę metų trukusios pastato rekonstrukcijos metu ilgainiui atgijo cokolinis bei visi trys pastato aukštai. Šiuo metu cokoliniame aukšte įrengta asmeninių seifų saugykla, inžinerinės patalpos, archyvas, keletas kabinetų.

Pagrindinės banko erdvės suformuotos pirmame – antrame pastato aukštuose. Pirmajame aukšte, kur išliko ir daugiausia neoklasicistinių ornamentų, kolonų bei senovinių elementų, įsikūrė pagrindinė banko klientų aptarnavimo salė, taip pat „Snoro garantas“, „Snoro draudimas“ bei darbuotojų kabinetai. Antrajame aukšte įsikūrė sekretoriatas, direktoriaus kabinetas, nedidelės konferencijų salės, kabinetai. Trečiame aukšte įrengta pasitarimų salė bei atskira patalpa vėdinimo įrenginiams.

Šiuo metu bendras pastato plotas siekia 996 kv. metrus. Į legendinių rūmų atgaivinimą bankas „Snoras“ investavo 2,7 mln. litų.

Istorija

Banko pastatas priklauso reprezentacinei Naujamiesčio zonai, kurioje laikinosios sostinės laikais buvo įsikūrę daug valstybės įstaigų ir bankų. Stilistiškai mišrus Naujamiesčio kvartalas baigtas formuoti XIX a. pabaigoje – XX a. ketvirtajame dešimtmetyje.

Pastatas priklauso svarbiai tarpukario laikų visuomeninių pastatų – bankų tipologinei grupei su jai būdingomis planinėmis savybėmis, kurios, nepaisant neesminių pertvarkymų, yra išlikusios. Rūmai atspindi tarpukaryje populiarų reiškinį – statybų diferenciaciją pagal etnines grupes (E. Frykas buvo lenkas), nors šiuo atveju ši aplinkybė architektūrinės išraiškos nelėmė.

Architektūros stilistikos pasirinkimą lėmė pastato statusas – XX a. trečiajame dešimtmetyje reprezentatyvumo sampratą aiškiausiai simbolizavęs neoklasicizmas. Monumentalus buvusių Kauno lenkų smulkaus kredito rūmų fasadas dekoruotas šiam stiliui būdingomis kolonomis, piliastrais ir kitomis detalėmis. Reprezentaciniai banko pastato interjerai pasižymi puošnumu, pagrindinė salė taip pat dekoruota pagal neoklasicizmo standartus.

Kadangi tuo metu Lietuvoje reikšmingų visuomeninių pastatų buvo statoma nedaug, šalyje nėra daug neoklasicizmo pavyzdžių. Svarbiausi jų – M. Songailos Lietuvos bankas (1925-1928 m.), V. Dubeneckio Meno mokykla (1922-1923 m.), M. K. Čiurlionio laikinoji galerija (1924-1925 m.), K. Reisono Arkivyskupo ir metrapolito rūmai (1935-1939 m.), taip pat – E. A. Fryko Teisingumo ministerija Kaune (dabar – filharmonija) bei „Neo-Lithuania“ rūmai (dabar – Moksleivių rūmai).

Buvusius Lenkų smulkaus kredito rūmus projektavęs E. A. Frykas suprojektavo ir daugiau reikšmingų bei originalių visuomeninių pastatų daugelyje Lietuvos miestų – Kaune, Marijampolėje, Tauragėje, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Kretingoje.

**********

„Snoras“ šiandien

Iki 2003 m. gegužės 1 dienos išduota 140696 vietinių mikroprocesorinių kortelių ir 103670 tarptautinių. Vietinė bendroji apyvarta 2003 m. balandį sudarė 69 mln.458 tūkst. Lt, tarptautinių – 28 mln. 907 tūkst. Lt. Vis populiarėjančia interneto bankininkyste šiuo metu naudojasi maždaug 4 tūkstančiai žmonių. Paklaustas apie ateities planus, naujų technologijų taikymą Viešųjų ryšių ir komunikacijos ekspertas Gintaras Jatkonis pabrėžė internetinio aptarnavimo galimybių – kortelių užsakymas internetu, GSM paslaugų valdymas per internetą – plėtrą.

Šiuo metu „Snoras“ turi didžiausią ir moderniausią šalyje klientų aptarnavimo tinklą, platina saugiausias mokėjimo korteles – mikroprocesorines. Šis bankas, anksčiau nei kiti bankai, pradėjo taikyti mikroprocesorines korteles, kurios prieš magnetines yra pranašesnės duomenų saugumu. Banko klientų skaičius šiandien viršija 370 tūkstančių. Bankas yra modernių mažmeninės bankininkystės moderniųjų technologijų pradininkas Lietuvoje (pirmasis įgyvendino tiesioginį bendravimo būdą per tinklą tarp banko padalinių, įdiegė interneto bankininkystę ir kt.).

Bankas „Snoras“ pirmasis Baltijos šalyse pastatė bankomatus. O jo minibankų tinklo idėja bene pirmoji Europoje.

Be to, šis bankas pirmasis Europoje pradėjo teikti atlyginimų pervedimo į korteles paslaugas. Lietuvoje, pirmiausia atlyginimai į korteles buvo pervesti „Mažeikių naftos“ darbuotojams, kiek vėliau – atlyginimai Vilniaus universiteto studentams.

Bankas glaudžiai bendradarbiauja su bendrove „Penkių kontinentų bankinės technologijos“. Bendrovė pristatė bankui „Wincor Nixdorf“ bankomatus, diegė reikiamą programinę įrangą. „Penkių kontinentų“ direktorius Idrakas Dadašovas, 2003 metų kovo 27 dieną priimtas į banko tarybą, tikisi padėti bankui ir toliau diegti pačią moderniausią bankinės savitarnos įrangą.

„Penki kontinentai“ padės bankui išplėsti paslaugas: įgyvendinti mobiliąją bankininkystę (pvz., kad naudojantis mobiliaisiais telefonai būtų galima tvarkyti savo sąskaitą ir pan.), išplėsti bankomatų funkcijas (pvz., kad žmogus būdamas oro uoste, stotyje, interneto kavinėje galėtų išsiimti pinigus, atsispausdinti sąskaitą ir pan.), išplėsti pačių kortelių funkcijas (kad ta pati kortelė būtų ir mokėjimo, ir identifikacijos kortelė ir pan.).

„Tikiuosi, kad būdamas banko taryboje galėsiu padėti paspartinti šiuos procesus“, – sako I. Dadašovas.

Beje, bendrovė „Penki kontinentai“ yra sukūrusi ir banko „Snoras“ interneto svetainę www.snoras.com, į kurią įdiegta tinklapių struktūros ir turinio tvarkymo sistema I-manager“, leidžianti operatyviai atnaujinti svetainėje informaciją.