Artėjant Izraelio valstybės įkūrimo 55-osioms metinėms, JAV arabų šalims pateikė naują taikos sureguliavimo Artimuosiuose Rytuose planą. Jame – ir Palestinos valstybės įkūrimas.
Artėjant Izraelio valstybės įkūrimo 55-osioms metinėms, JAV arabų šalims pateikė naują taikos sureguliavimo Artimuosiuose Rytuose planą. Jame – ir Palestinos valstybės įkūrimas.
Kaip skeptiškai europiečiai bežvelgtų į Ameriką, JAV pergalingai žengia per pasaulį. Laimėjęs karą Irake, Dž. Bušas pasiekė politinę pergalę Europoje, nustūmęs V.Putino nepasitikėjimo debesį ir sušvelninęs nesutarimus su Vakarų lyderiais. Iš “Didžiojo aštuoneto” pasitarimo Prancūzijoje jis nieko nelaukęs puolė į kitą konfliktų akivarą – Artimuosius Rytus. Ir čia, atrodo, Vašingtono sėkmė nekelia abejonių: jo taikos iniciatyvai “Kelio žemėlapis” pritaria pagrindinės arabų šalys.
Trečiadienį Jordanijoje, prie Raudonosios jūros esančiame Akabos kurorte, susitikę Amerikos, Izraelio ir palestiniečių vadovai iš esmės taip pat neabejojo šio plano reikalingumu. Beje, šį planą rengė ne vien amerikiečiai, o kartu su Europos Sąjunga, Jungtinėmis Tautomis ir Rusija. Todėl tiek žydų, tiek arabų pasitikėjimas šiuo dokumentu tik padidėjo.
Dž. Bušui reikia skubėti, rašo Izraelio laikraštis “Ha’aretz”. Iki spalio mėnesio jam reikia sutvarkyti visus reikalus tiek šiame regione, tiek Europoje, tiek kovos su terorizmu frontuose. Po to Dž. Bušas visas jėgas mes vidaus problemoms spręsti. O iki to – dar vasaros atostogų atsipalaidavimas, rugsėjį – Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, skirta, matyt, šios tautų bendrijos prestižui stiprinti.
Taigi Artimieji Rytai Dž. Bušui tampa hamletiško pasirinkimo dilema. Štai kodėl jis brukte bruka “Kelio žemėlapį”, kuriame nubrėžtas pusantrų metų kelias stabilizuoti padėtį šiame karštame regione.
Šis kolektyvinis planas kur kas gudresnis negu ankstesnės Vašingtono iniciatyvos, kuriose jautėsi neribotos simpatijos Izraeliui. Dabar Dž. Bušas į Egiptą atvyko, pakoregavęs savo nuostatas. Todėl Tel Avivą nustebino, kad Vašingtonas paragino greičiau demontuoti žydų gyvenvietes, pastatytas palestiniečių žemėse. Izraelis sutiko iškelti 10 tokių gyvenviečių, nors evakuoti reikėtų 100. Palestiniečiai turi pažaboti smurtą, nutraukti teroro aktus Izraelyje ir išbraukti iš savo ketinimų sunaikinti šią valstybę. Tik tuomet palestiniečiai turės teisę įkurti savo valstybę. Tai planuojama padaryti iki 2005 metų. Šiam taikos planui pritaria iki 56 proc. žydų. Izraelio vyriausybė bijo, kad, nuolaidžiaudama plano priešininkams, ji gali nuvilti Ameriką ir nesulaukti jos didžiulės finansinės ir karinės paramos.
JAV reikalauja dar vieno: kad tiek žydai, tiek palestiniečiai šiuos žingsnius žengtų paraleliai, o ne paeiliui, kaip būdavo anksčiau. Vadinasi, jei Izraelis likviduoja dalį savo gyvenviečių, arabai tuo pačiu metu turi uždrausti radikalių organizacijų veiklą Palestinos autonomijoje. Bet vargu ar galime turėti iliuzijų, jog taikos planas panaikins visus įtarimus. Abiejose priešiškose stovykloje ir Vašingtone yra skeptikų, kurie netiki taikos plano veiksmingumu. “Ha’aretz” rašo, kad Dž. Bušas pernelyg pasikliauja naujuoju Palestinos premjeru Machmudu Abasu ir jam nuolaidžiauja, tai arabams įskiepys mintį, jog JAV pradeda Izraelio spaudimą, o tai esą palestiniečiams leidžia tęsti smurtą prieš žydus.
Patarėjai bandė atšaldyti Dž. Bušo meilę naujam palestiniečių premjerui, kuris, prezidento įsitikinimu, yra “jaunas energingas revoliucionierius”. Vienas patarėjas iš Valstybės departamento šypsodamasis pastebėjo: “Pone prezidente, šiam jaunuoliui 68-ri, ir jis visą gyvenimą dirbo su Arafatu…” Beje, pats Jaseras Arafatas, dabar esantis tik palestiniečių garbės lyderiu, derybose Jordanijoje ir Egipte nedalyvauja.
Taigi pirmieji požymiai rodo, kad “Kelio žemėlapis” patinka ir vieniems, ir kitiems. Žinoma, nepasitikėjimas, bujojęs kone visus 55-rius metus – nuo Izraelio valstybės įkūrimo 1948-ųjų gegužės 14-ąją, gajus ir šiandien. Tačiau nesibaigia ir tarptautinės pastangos, kuriomis norima pažaboti arba bent pristabdyti šį patį nuožmiausią pasaulyje konfliktą.
Galų gale nesvarbu, kieno tai bus nuopelnas: vis ryžtingesnio Dž. Bušo, nuolaidoms linkusio Izraelio premjero Arielio Šarono ar naujojo palestiniečių vadovo Machmudo Abaso. Pritarus taikos planui, jau ketvirtadienį – taigi, nieko nelaukiant – prasidės jo įgyvendinimas.
„Žinių radijo“ komentaro apie tai garso įrašas>>