Džordžas Bušas ir Tonis Bleiras - du geri draugai. Bent jau karo Irake atžvilgiu jie sutarė, kaip sakoma, šimtu procentų.
Džordžas Bušas ir Tonis Bleiras - du geri draugai. Bent jau karo Irake atžvilgiu jie sutarė, kaip sakoma, šimtu procentų. Ir ilgą laiką buvo šlovinami kaip nugalėtojai. Bet štai atėjo metas, kai amerikiečiai ir britai klausia: kur vis dėl to S.Huseino masinio naikinimo ginklai? Kodėl jie iki šiol nerasti? O jeigu jie iki šiol nerasti, tai kokiu pagrindu pradėtas karas Irake? Juk, kaip žinome, Jungtinės Tautos tokio leidimo Vašingtonui ir Londonui nedavė…
Kol kas teismo valanda Bušui ir Bleirui dar neatėjo. Tačiau tiek Amerikos Kongrese, tiek Didžiosios Britanijos parlamente šią savaitę prasideda tyrimas, kurio tikslas - išsiaiškinti, ar šalių vadovai turėjo teisę pradėti karą Irake.
Liūdniau Toniui Bleirui. Klausymai Vestminsteryje - atviri, juos transliuoja pagrindiniai TV kanalai. Tačiau premjero salėje nėra. Jį atstovauja užsienio reikalų ministras Džekas Strou. Tonis Bleiras atsisakė dalyvauti tyrime, nes, jo žodžiais, žvalgybos duomenys apie S.Huseino masinio naikinimo ginklą buvo šimtu procentų patikimi. Bet buvę Bleiro ministrai Kler Šort ir Robinas Kukas, atsistatydinę prieš pat karo pradžią, tvirtina, kad jau tada žvalgyba teigė, kad Irakas neturi šio ginklo.
Premjeras įsitikinęs, kad S.Huseinas turėjo tolimo veikimo raketas, kurias, davus įsakymą panaudoti, galima buvo parengti per 45 minutes. Tačiau nei po 45 minučių, nei po 45 valandų, pasibaigus karui, tų raketų su cheminėmis galvutėmis nebuvo rasta, atsako Robinas Kukas. Paskui jis priduria: Tonis Bleiras sąmoningai suklastojo žvalgybos duomenis, kad galėtų pradėti karą su Iraku. Eksministrė Kler Šort tiesiai pareiškė: premjeras meluoja…
Tačiau Bendruomenių rūmų užsienio politikos komitetas, kur ir vyksta klausymai, kaip bebūtų keista, pavaldus premjerui. Štai kodėl skeptikai mano, kad tyrimo, kuris turėtų užsibaigti rugpjūtį, ataskaita ir išvados bus parašytos Dauningstrite 10, tai yra Tonio Bleiro kanceliarijoje…
Šią savaitę ir abu Amerikos Kongreso rūmai diskusijų metų tikrins, ar JAV žvalgybos duomenys apie Irako masinio naikinimo ginklus yra patikimi. Džordžo Bušo oponentas - senatorius demokratas Karlas Levinas. Jis apkaltino Centrinę žvalgybos valdybą, kad ji, prezidentui sutikus, neteikė duomenų Jungtinėms Tautoms, ir tokiu būdu tarp žvalgybos vadovo Džordžo Teneto ir prezidento Džordžo Bušo buvo suokalbis, leidęs Baltiesiems rūmams pradėti karą Irake. Prezidento reakcija buvo tokia, kokia ir pritinka nugalėtojui - gana aštri. "Mūsų nacija atsilaikė Irako diktatoriaus grėsmei, bet štai atsiranda tokių, kurie nori perrašyti istotiją - istorikai revizionistai", - piktinosi Džordžas Bušas.
Ir ne tik piktinosi, bet ir suskubo veikti. Savaitraštinis žurnalas "Time" rašo, kad Baltieji rūmai apkaltino Pentagoną, kad šiam nepavyko rasti Irako masinio naikinimo ginklo. Ir pasiuntė jo ieškoti ne gynybos ministrą Donaldą Ramsfeldą, o savo suokalbininką, CŽV direktorių Džordžą Tenetą. Šio ginklo Irake jis ieškos su 1300 amerikiečių. Pats direktorius nepatenkintas tokiu paskyrimu, nes jau galvojo apie atsistatydinimą. Dabar, kaip pastebi "Time", Dž.Tenetas savo karjerą baigs "arba didvyriu, arba atpirkimo ožiu". Atrodo, Dž. Bušas pakišo kitą Džordžą po kritikos ugnimi ir pats toliau maudysis pergalės spinduliuose…
Bet jau tai, kad tiek šiapus, tiek anapus Atlanto prasidėjo tokie tyrimai, rodo, jog amerikiečių ir britų lyderiams tikrai nesaldu. Kaip besibaigtų tyrimai, jų politinei ateičiai bus suduotas rimtas smūgis. Antra vertus, jie demonstruoja, kokios galingos Vakarų pasaulyje pacifistinės jėgos. Ir dar: kaip bebūtų paradoksalu, tai kartu įrodo vakarietiškos demokratijos stiprumą. Visada ateina laikas, kai už savo poelgius ir sprendimus turi atsakyti kiekvienas - ar gatvės šlavėjas, ar verslininkas, ar prezidentas.
Tiesa, dar kartą primenu: taip yra Vakaruose…