„DirecTV“ ėmėsi griežtų priemonių prieš tuos, kurie nemokėdami naudojasi jos paslaugomis. Tačiau į jos taikiklį patenka ir niekuo dėti žmonės.

Per pastaruosius mėnesius palydovinės televizijos milžinė „DirecTV“ iškėlė beveik 9000 federalinių ieškinių žmonėms, įsigijusiems piratinius signalo priėmimo įrenginius ir panašias programas. Tačiau kai kuriuos iš tų įrenginių galima naudoti bei pritaikyti teisėtai, todėl bylos neretai iškeliamos ir niekuo dėtiems kompiuterių meistrams. 2000 metais Teksaso valstijoje gyvenantis gydytojas terapeutas Rodas Sosa teigia laikęsis nuomonės, jog medicinos biurai galėtų sumokėti priemoką už saugią darbo vietą, kuri yra patogesnė laikyti slaptai informacijai apie pacientus nei paprasčiausi standartiniai asmeniniai kompiuteriai (AK). Ilgą savamokslio kompiuterių meistro praktiką turintis gydytojas terapeutas R. Sosa pradėjo dirbti su tokiais neva piratiniais įrenginiais. „Tai dariau ir norėdamas gauti papildomų pajamų“, – pripažįsta jis. R. Sosa greitai susižavėjo idėja naudojant intelektualiąsias korteles IK (smart cards) suteikti prieigos kontrolę klaviatūroje. AK turėtų prijungtą skaitytuvą, ir visi, tiek gydytojai terapeutai, tiek medicinos asistentai ir biuro personalas turėtų savo nuosavas korteles, atidarančias sistemą. Taigi gydytojas iš interneto užsisakė nebrangią IK programavimo programą ir pradėjo eksperimentuoti. „Tai pasirodė daug sunkiau, nei tikėjausi“, – prisimena R. Sosa. Jis prarado susidomėjimą planu ir 79 JAV dolerius kainavusi programavimo programa buvo įkišta į R. Sosa seną nebereikalingą kompiuterį, turintį senus RS-232 laidus bei 5 1/4 diskelių įrenginius. Ji ten buvo pamiršta beveik dvejus metus iki 2002 metų spalio mėnesio, kai R. Sosa gavo laišką iš palydovinės televizijos gigantės „DirecTV“. Kompanija apkaltino jį įsigyjus piratinę įrangą bei pavogus „DirecTV“ signalą. Kai jis paskambino kompanijai, norėdamas viską išsiaiškinti, suprato, jog jiems jo aiškinimas nerūpi: jie norėjo 3500 JAV dolerių žalai atlyginti bei IK programavimo programos, kitu atveju pagrasino iškelti bylą. „Nežinojau, ką daryti, buvau visiškai pritrenktas. Taigi nusiunčiau pinigus“, – teigia R. Sosa. Ir tada R. Sosa pateko į milžinišką „DirecTV“ antipiratinę mašiną, kuri galbūt yra pats didžiausias, masiškiausias bandymas priversti laikytis bendrųjų įstatymų nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios, kai panašią kampaniją vykdė „AT&T“. Remiami aibės teisininkų ir besiremiantys Skaitmeninio tūkstantmečio autorinių teisių aktu (Digital Millennium Copyright Act), buvę Federalinių tyrimų biuro (FTB) agentai, dirbantys kompanijos Signalų integralumo biure, rengia reidus prieš firmas, prekiaujančias piratine įranga ir kartu su ginkluotais įstatymų vykdytojais konfiskuoja klientų sąrašus bei inventorius. Kompanija uždarė daugybę interneto puslapių, kuriuose buvo parduodama arba reklamuojama įranga, dažnai pakeisdami juos nauja informacija, įspėjančia apie piratavimo pavojus ir grasindama pranešimais, pvz.: „your IP address has been logged“ („Jūsų IP adresas užfiksuotas“) arba „this site uses cookies“ („puslapis naudoja „cookies“ technologiją“) (taip nėra). Birželio mėnesį „DirecTV“ netgi laimėjo teismo potvarkį, nutildžiusį „Pirates Den“ – vieną didžiausių bei seniausių palydovų elektronikos piratų ir interneto sistemos prižiūrėtojų („webmaster“). Pasak artimai su gynyba bendradarbiaujančių šaltinių, naudojantis Kanados teisės aktu, pavadintu „Antono Pillerio įsakymas“, „DirecTV“ uždarė puslapį bei uždraudė jo savininkui Darylui „Risestar“ Gray’ui diskutuoti apie šį teismo procesą viešumoje. Byla dar visiškai neišspręsta, o Gray paleido kitą pranešimų lentą, pavadintą „Freedom Fight“ („Kova už laisvę“), kurioje vartotojai gali diskutuoti apie šį atvejį bei pasikėsinimą į žodžio laisvę. Tačiau pats prieštaringiausias dalykas „DirecTV“ kare prieš piratus yra kompanijos nuožmi, įnirtinga bei didėjanti kampanija prieš tiesioginius vartotojus – pačius piratus, naudojančius įkėlimo programas („bootloaders“), atrišimo programas („unloopers“) bei pamėgdžiojimo programas (emuliatorius) įsilaužti į „DirecTV“ imtuvus arba perprogramuoti IK, kad galėtų nemokamai žiūrėti standartines bei mokamas televizijos programas. Gaudyti į piratus už jų piratavimą yra sudėtinga, jei išvis įmanoma, kadangi „DirecTV“ priėmimas yra pasyvus procesas. Taigi vietoj to kompanija vaikosi žmones, panašius į R. Sosa, kurie įsigijo techninę įrangą iš įrangos pardavėjų, uždarytų kompanijos reidų metu. Kritikai teigia, jog toks požiūris yra nevykęs, klaidingas, įtraukiantis nieko dėtus mėgėjus bei saugumo tyrėjus, tarp kurių yra net ir niekada palydovinės antenos neturėjusių žmonių. „Į „DirecTV“ taikiklį patenka ir niekuo dėti žmonės“, – teigia bendrovės „Electronic Frontier Foundation“ (EFF) personalo teisininkas Jasonas Schultzas, kuris praėjusiais metais gavo pirmuosius pagalbos prašymus iš „DirecTV“ iškeltų bylų atsakovų. Kaip kompanija kovoja Kompanija savo akciją pradeda išsiųsdama įrangos pirkėjui laišką, kartais per vietinę teisės firmą, cituojantį daugybę federalinių įstatymų, kurie piratavimą arba signalus vagiančių įrenginių turėjimą skelbia už įstatymo ribų. Laiške gavėjui nurodomas keleto savaičių terminas susisiekti su „DirecTV“ arba galimybė susidurti su bylinėjimusi bei atlyginti 100 tūkstančių arba daugiau JAV dolerių siekiančią žalą. Jei gavėjas paskambina laiške nurodytu numeriu, jam siūlomas kompromisas – paprastai tie patys 3500 JAV dolerių, kuriuos sumokėjo R. Sosa. Jei gavėjai nesumoka arba visiškai ignoruoja laišką, atsiunčiamas dar vienas laiškas, primenantis, jog susitarimas su kompanija yra vienintelis būdas išspręsti šią problemą – „nė vienam iš mūsų nepatiriant didelių teismo išlaidų“. Jei gavėjas vis tiek nebendradarbiauja su kompanija, ši ištesi savo grasinimus bei pateikia ieškinį. Tuo metu susitarimo kaina pašoka iki 10 tūkstančių JAV dolerių, tačiau visgi mažiau, negu tipiškai būtų mokama advokatui, einančiam į federalinį teismą kovoti su galinga korporacine grupe. „DirecTV“ išsiuntė dešimtis tūkstančių tokių laiškų bei įteikė ieškinių daugiau nei 8700 žmonėms visoje šalyje, daugumai jų – per pastaruosius šešis mėnesius. „Anonimiškumo skydas pakeltas“,– teigia kompanijos atstovas Robertas Merceris. „Mes tikime, jog vartotojams tai iš tikrųjų nusiunčiama labai aiški žinia, jog jie negali vogti „DirecTV“ signalo nebaudžiami“. Nežinoma, kiek signalo piratinis priėmimas kainuoja „DirecTV“.