Svajojate pakeliauti po tolimas šalis? O gal visai nepažįstate Lietuvos? Žemaitija irgi egzotiška...

Dauguma mūsų svajoja apkeliauti pasaulį, tačiau nežino, kas darosi aplink, mūsų Lietuvėlėje. O čia irgi yra kur akis paganyti, galvą nuo miesto triukšmo pravėdinti. Šį kartą pabuvokime Žemaitijoje. Pirma, kas čia egzotiška tikram lietuviui miesčioniui – žemaičių tarmė, kuri jo ausiai atrodo kone svetima kalba. Jei žemaitis jus pakvies „ėsti“, neįsižeiskit, nes jų kalba tai reiškia kuo gražiausią kvietimą valgyti. Juk žodis „ėsti“ giminiškas vokiečių „essen“, anglų „eat“. Gamtoje Važiuodamas Žemaitijos keliukais nuolat matai pievoje besiganančias juodmarges karves ir šalia jų ramiai stypinėjančius tokius pat juodmargius gandrus (žemaitiškai „godrs“). Nustebina tokia jų gausybė. Beje, jie gali netgi sukelti autoavarijas, man kelyje Vilnius-Klaipėda neretai praskrenda visai pro pat automobilio priekinį stiklą. Rudenį gandrai po truputį renkasi į grupes skristi į šiltuosius kraštus, tad gali išvysti ir nuostabų reginį – didžiulį šių paukščių pulką. O gelsvuose laukuose darniai sugula šieno ir šiaudų kūgiai. Plateliai – didžiausias Žemaitijos ežeras su 7 medžiais apaugusiomis salomis. Į ežerą įteka net 17 upelių. Platelių ežero vardas kildinamas iš posakio „Plate lej“ (lietuviškai „Plačiai lyja“). Pasak padavimo, taip sušukusi moteriškė per lietų, o tai buvęs slaptažodis, kurį ištarus visas vanduo iš debesies sugurmėjo į duburį tarp kalvų. Rašytojas A. Vienuolis yra sukūręs legendą apie Platelius. Kartą baudžiauninkas Gervazas įsimylėjęs Platelių kunigaikštytę. Toji pažadėjusi, jog tekės už jo, jei jis suras didžiulio ežero dugne nuskendusias deimantines jos šukas. Ilgai nardė Gervazas, tačiau šukas rado, o kunigaikštytė tik pasijuokė iš jo. Beje, šią savaitę Platelių ežere kaip tik vyko visos Lietuvos jachtų regata. Netoli Platelių – ir kitos lietuvių rašytojos – Žemaitės gimtinė. Bukantės kaimelyje jus pasitiks didelė medinė jos skulptūra. Godelių kaime liaudies meno gerbėjai ras tautodailininkų Reginos ir Justino Jonušų sodybą, senajame Babrungėnų malūne – Leonardo Černiausko tapybos ir drožinių muziejų. Nostalgiškoje ir militaristinėje aplinkoje Netoli Platelių, Plokštinės miške, saugoma buvusi Tarybų Sąjungos branduolinių raketų paleidimo bazė, veikusi 1960-1962 metais. Dabar čia įkurtas muziejus ir visi smalsuoliai gali pavaikščioti po iškastas šachtas. Didžiulis raketų paleidimo vamzdis nustebina ne tik techniką ir bunkerius mėgstančius vyrus. Pavažiavus Salantų link, galima aplankyti vadinamąjį Absurdo muziejų. Tai Orvidų sodyba, kurios didžiuliame kieme tautodailininkas Vilius Orvidas dar 1973 m. pradėjo kurti savitą meniškos natūros protestą prieš sovietmečio suvaržymus dvasiniame ir kultūriniame gyvenime. Daugybė akmenų krūvų, antkapių, didžiulis bažnyčios varpas ir netgi tankas. Tarp malūnų ir kryžių Dar Žemaitijoje gausų malūnų. Pasižėkite Don Kichoto galiūnais. Veikiantį malūną galite pamatyti Kleboniškių kaime Šeduvos rajone. Čia miniRumšiškių kaimas: suvežti ir išsaugoti buvusio Kleboniškių kaimo trobesiai, įdomi senovinė technika. Fotoreportažas iš Kleboniškių>> Na, o gražiausias ir bene seniausias malūnas (pastatytas 1967 m.) stovi pačioje Šeduvoje. Jame šiuo metu įkurta užeiga, tad galite pasisvečiuoti ilgiau ar net iškelti pokylį. Beje 1654 m. Šeduvos miestelį valdė ir globojo iš Prancūzijos kilusi Lenkijos-Lietuvos karalienė Liudvika Marija Gonzaga. Dar Žemaitijoje gausu kryžių. Tikri Žemaitijos krikščionys būtinai lankosi Žemaičių Kalvarijoje, kur atkurtas Jėzaus Kristaus nukryžiavimo kelias. Vilniečiams, žinantiems Vilniaus Jeruzalės kalvariją, turėtų būti įdomu apsilankyti ir šioje. Šio miestuko medinės koplytėlės gražiai švyti ant kalnelių. Na, ir, žinoma, kur begali būti daugiau kryžių už Kryžių kalną (Šiaulių raj.). Manoma, kad pirmieji kryžiai čia pastatyti po 1831 m. sukilimo, kai artimieji čia pradėjo statyti kryžius žuvusiųjų atminimui, kadangi nebuvo žinomi sukilėlių tikrieji kapai. Fotoreportažas iš Žemaičių Kalvarijos>> Dabar šis kalnas savotiškas simbolis. Bene kiekvienas krikščionis čia apsilankęs palieka savo kryželį. Priešais kalną stovi ir popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo pastatytas kryžius, kai popiežius čia apsilankė 1993 metų rudenį. O jei esate šalia Šiaulių, čia irgi rasite ką veikti. Pasigėrėkite auksiniu berniuku-šauliu miesto centre. Pasivaikščiokite pėčiųjų prospektu, kuris, beje, pavadintas Vilniaus gatve. Čia rasite įdomių modernių skulptūrų, žyminčių parduotuves: didžiule kiaulė (restorano nuoroda), didžiulė knyga (šalia knygyno), katės ant „Valerijono“ vaistinės stogo ir kt. Be to, Šiauliuose yra daugybė muziejų: dviračių, radijo ir televizijos, malūnų, kačių ir kt. Ir tai, ką dabar kartu aplankėme – tik gabalėlis Žemaitijos ir dar mažesnis gabalėlis mūsų Lietuvos. Pažinkime ir įvertinkime tai, kas arti mūsų. Nuostabų skrydį virš Lietuvos galite patirti ir žiūrėdamas A. Matelio bei A. Stonio filmą „Skrydis virš Lietuvos“. Aplankykite filmo svetainę> Daugybė nuotraukų iš kelionių – portale www.albumas.lt