Naujausia informacija apie Ruslano Rožkovo žmogžudystę iš interviu su įtariamo tėvažudyste sūnaus Ruslano klasės drauge.
Paskutiniąją šios permainingos vasaros dieną visą Lietuvą sukrėtė kraupi žmogžudystė pajūryje. Mirtinai subadytas žinomas Klaipėdos advokatas 49 metų Ruslanas Rožkovas. Atskubėjusiam į pagalbą 26 metų jo sūnui Tachirui peiliu ginkluotas užpuolikas smogė 15 kartų, tačiau smūgiai nebuvo mirtini. Kaip paaiškėjo vėliau, tyrimo metu, ketinta susidoroti ir su advokato žmona Liudmila bei kitu sūnumi – Rustamu. Uostamiesčio pareigūnai itin greitai išsiaiškino žudynių užsakovą ir nusikaltimo vykdytoją. Ruslano Rožkovo devyniolikmetis sūnus Ruslanas prisipažino bendrininkavęs nužudant tėvą. Jis
pasamdė šešiolikmetį kaimyną Artūrą S., kuris turėjo išžudyti visą šeimą. R. Rožkovas suimtas trims mėnesiams. Jo laukia psichiatrinė ekspertizė.
Nors kitą savaitę sukaks mėnuo nuo šios žmogžudystės, tačiau žinių laidos ir spauda vis dar nepalieka šios temos. Sekama kiekviena detalė, aiškinamasi tyrimo eiga, ieškoma naujų faktų. Juk ne taip dažnai visuomenę Lietuvoje sukrečia tėvažudystė. El. žurnalui „Penki kontinentai ONLINE“ interviu duoti sutiko moteris, artimai pažinojusi jaunąjį Ruslaną. Kalbamės su Ruslano Rožkovo klasės drauge klaipėdiete dvidešimties metų mergina.
-Žinių tarnybos, spaudos puslapiai, televizija tebemirga pranešimais apie neeilinį įvykį – tėvažudystę Klaipėdoje. Kokių dar nepaminėtų faktų Jūs, Ruslano Rožkovo klasės draugė, mokiusis drauge dvejus metus, galite pateikti mūsų skaitytojams?
Laikraščiuose nieko nėra užsimenama apie Ruslano asmenybės bruožus. Kiekvienas žmogus turi ir šviesiąją, ir tamsiąją puses. Spauda ir televizija mato dabar tik juodąją, atskleidžia tuos faktus, kurie yra negatyvūs. Aš Ruslaną pažinojau kaip paprastą žmogų – jis niekada niekam neatsisakydavo padėti, jei tik kas paprašydavo. Mėgo bendrauti, bet klasės „siela“ nebuvo. Ruslanas mokykloje turėjo autoritetą – istorijos mokytoją, dėsčiusį Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Šis žmogus išties buvo ypatingas, sugebėdavo patraukti mokinius savo žiniomis, bendravimu, asmenybės šviesumu. Ruslanas ir minėtas istorikas jautė abipusę simpatiją, daug bendraudavo. Tai, manyčiau, liudija Ruslano norą būti šviesiu žmogumi, besidominčiu kasdieniniais įvykiais Lietuvoje ir pasaulyje. Kiekvienas mokinys, bendraudamas su mūsų istorijos mokytoju, jautė ypatingą patriotiškumą, meilę tėvynei. Tai buvo ne tik istorikas, dalyko dėstytojas, bet ir gerokai platesnio akiračio žmogus, su kuriuo galima buvo aptarti bet kokią temą, rūpinčią jaunimui. Ruslanas su šiuo mokytoju buvo labai susidraugavęs.
-Mirtinai subadyto advokato Ruslano Rožkovo sūnus prisipažino bendrininkavęs nužudant tėvą. Kaip Jūs sutikote šį faktą?
Kai sužinojome, kad nužudytas klasės draugo tėvas, ir mokiniai, ir jų tėvai buvo šokiruoti. Tai buvo netikėta skaudi žinia. Visi galvojome, kas bus su likusiais šeimos nariais, kaip jie išgyvens šį įvykį. Kai spauda ir televizija pranešė, kad žudikui talkino ne kas kitas, o velionio sūnus Ruslanas, tai buvo tarsi antras šokas. Niekas negalėjo patikėti šia naujiena. Visi, pažinoję Ruslaną, vieningai tvirtino, kad šito negali būti. Manome, kad pats jis to negalėjo padaryti – greičiausiai jam įtakos turėjo kažkas kitas: ar žmogus, ar aplinkybė.
-Kaip vertina šį įvykį kiti klasės draugai? Kaip jūs apskritai sutarėte mokykloje su Ruslanu?
Ruslaną klasės draugai gerbė, laikė jį sau lygiu, nors jis bendravo ir su keletu klasės „atstumtųjų“, rasdavo su jais bendrą kalbą. Dėl savo universalaus būdo vaikinas sugebėdavo susikalbėti ir su klasės pirmūnais, ir su tais, kurie buvo „už borto“. Apibendrindama galiu pasakyti, kad jis buvo paprastas moksleivis, kokių mokyklose yra tūkstančiai – niekuo ypatingai neišsiskiriantis, nekonfliktiškas, paslaugus ir geras draugas. Jis sudarė siekiančio savo tikslo žmogaus įspūdį – visi buvome tikri, kad savo užsibrėžtų tikslų jis pasieks. Beje, Ruslanas mėgo teatrą, gerai sutarė su klasės auklėtoja – lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.
-Ar pasikeistų Jūsų bendravimas su Ruslanu, jeigu turėtumėte progos jį pamatyti, pabendrauti? Ką jam pasakytumėte?
Aš netikiu, kad pagrindinis šios kraupios nelaimės kaltininkas yra Ruslanas. Galbūt todėl asmeniškai mano bendravimas su juo nesikeistų. Susitikusi jį, palinkėčiau stiprybės ir ištvermės, pasakyčiau, kad klasė jį palaiko ir tiki jo nekaltumu.
-Kaip apibūdintumėte advokato šeimą?
Itin artima Ruslano draugė nebuvau, todėl apskritai apie šeimą kalbėti negaliu. Artimai advokatų Rožkovų šeimos aš nepažinojau. Nesu girdėjusi, kad šioje šeimoje būtų buvę rimtų problemų. Kiek žinau, advokatas Rožkovas buvo gerbiamas miesto pilietis, geras savo srities specialistas, garbingas žmogus. Tai visuomenės nuomonė.
-Kaip vertinate tokį klasės draugo poelgį? Ar tikite, kad jis tai padarė dėl pinigų – norėdamas gauti draudimo bendrovių išmokas už žuvusius artimuosius?
Rožkovų šeima gyveno pasiturinčiai, pinigų netrūko. Ruslanas buvo viskuo aprūpintas, šeima jį mylėjo, jis buvo jauniausias Rožkovų sūnus. Nemanau, kad jis galėjo bendrininkauti žmogžudžiui dėl pinigų ar kitokių paskatų. Šeima jam suteikdavo viską, kas reikalinga. Tikiuosi, kad visa tiesa paaiškės, neliks neaiškumų ir abejonių. Manau, kad tikrasis šios nelaimės kaltininkas neliks nenubaustas ir galų gale teisybė apie šį įvykį nugalės.