Banko SNORAS bankroto administratorius jau surado turto Lietuvoje ir užsienyje už daugiau nei 2 mlrd. litų

Publikuota: 2012 m. sausio 13 d. penktadienis

Banko SNORAS bankroto administratorius kartu su banko darbuotojais ir patarėjais užsienio šalyse siekdamas identifikuoti, apsaugoti ir sugrąžinti banko turtą, surado banko turto Lietuvoje ir užsienyje už daugiau nei 2 mlrd. litų. Iš jų 74 nuosavybės objektai Lietuvoje, Estijoje, Rusijoje ir Prancūzijoje, jų bendra vertė yra daugiau nei 334 mln. Litų yra valdomi bankroto administratoriaus. Londone administratoriaus žinion paimtos trys transporto priemonės, kurių bendra vertė yra 1 mln. litų. Bankroto administratorius saugo dar 102 kitas banko transporto priemones.

Bankroto administratoriaus veiklos pradžioje iš SNORO mini bankų, filialų ir bankomatų buvo surinkta ir saugiai į Lietuvos banką pervežta apie 140 mln. litų vertės litų banknotų ir monetų, taip pat surinkta apie 55 mln. litų vertės 22 užsienio šalių valiutos banknotų ir monetų.

Didelė dalis pasigesto turto yra užsienio šalyse, todėl jam susigrąžinti bankroto administratorius bendradarbiauja su Austrijos, Kaimanų salų, Estijos, Prancūzijos, Latvijos, Liuksemburgo, Šveicarijos, D. Britanijos ir Ukrainos finansinėmis ir valstybės institucijomis.

Kaip antai, didelę dalį trūkstamo finansinio turto sudaranti 1,03 mlrd. litų suma yra Šveicarijoje registruotuose bankuose, kuriuose lėšos buvo naudotos ne bankui naudingiems tikslams.

Iš viso banko SNORAS bankroto administratoriaus komandoje Lietuvoje dirba 67 užsienio finansų, teisės, bankininkystės, turto vertinimo ekspertai ir 27 vietos specialistai.

Šaltinis: snoras.com
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »