Muziejuose – naujos elektroninės paslaugos

Publikuota: 2014 m. sausio 28 d. antradienis

Šiemet, užsukus į daugelio nacionalinių ir respublikinių muziejų ekspozicijas, žvilgsnį jau patraukia eksponatus žymintys QR kodų ženklai. Jei Jūs naudojatės mobiliaisiais išmaniaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais, tai nuskenavę jais QR kodų ženklus ekrane pamatysite išsamią informaciją apie šiuos eksponatus (ją galėsite ne tik perskaityti, bet ir išklausyti lietuvių, anglų kalbomis bei peržiūrėti lietuvių gestų kalba). Jei tokie eksponatai turi dar ir numerį, tai išsamią informaciją apie šiuos eksponatus muziejuje galite išklausyti naudodamiesi čia nemokamai teikiama audiogido paslauga (ją Jums turėtų pasiūlyti muziejaus bilietų kasoje).

Na, o jei Jūs norite daugiau sužinoti apie Lietuvos muziejus, tai šiandien Jums jau nebūtina ieškoti spausdintų informacinių leidinių. Išsami muziejų informacija lietuvių ir anglų kalbomis skelbiama nuo 2013 m. veikiančiame Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) portale www.limis.lt ir penkiomis kalbomis (lietuvių, anglų, prancūzų, vokiečių ir rusų) portale „Lietuvos muziejai“ www.muziejai.lt. Nuo šių metų pradžios veikia ir LIMIS portalo mobili aplikacija, todėl, jei Jūsų išmaniajame įrenginyje yra integruota ne žemesnė negu 2.3.3Android versija, Jūs, atsisiuntęs programėlę „Lietuvos muziejų E. gidas“, galite gauti svarbiausios  informacijos (tekstus, garso ir vaizdo įrašus) apie Jus dominančius Lietuvos muziejus, susiformuoti lankytinų muziejų sąrašą, sudaryti maršrutą, peržiūrėti pasirinktų muziejų eksponatų virtualias parodas, susipažinti su įvairiomis naujienomis, kurias apie suskaitmenintas vertybes šie muziejai pateikia LIMIS viešose prieigose.

Tokias muziejų modernizavimo galimybes suteikė 2010–2013 m. Lietuvos dailės muziejaus (LDM) įgyvendintas  projektas „Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) diegimas Lietuvos muziejuose“ (toliau – LIMIS projektas). Jį Vyriausybės pavedimu LDM vykdė pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę Nr. VP2-3.1-IVPK-04-V „Lietuvos kultūra informacinėje visuomenėje“. Projektą finansavo Europos regioninės plėtros fondas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Naudos gavėjai – visi Lietuvos nacionaliniai ir respublikiniai muziejai. Juose įdiegta LIMIS sistema sudaro galimybę čia dirbantiems specialistams vykdyti muziejuose sukauptų  kultūros paveldo objektų (eksponatų, muziejų bibliotekose, audiotekose, videotekose, fototekose, archyvuose saugomų vertybių) automatizuotą  apskaitą, kaupti ir saugoti skaitmeninę informaciją LIMIS duomenų bazėse, vertybių aprašus susieti su jas identifikuojančiomis skaitmeninėmis bylomis, sklaidai skirtą informaciją viešinti ir teikti į kitas nacionalines bei tarptautines duomenų bazes. Tokios pat darbo su LIMIS galimybės yra sudarytos ir savivaldybių, žinybiniams bei kitiems Lietuvos muziejams – jiems sukurtas alternatyvus LIMIS posistemis LIMIS-M, kurį naudodami muziejų darbuotojai tiesiogiai interneto naršykle jungiasi prie LIMIS sistemos ir vykdo vertybių automatizuotą apskaitą, kaupia skaitmeninę informaciją apie muziejuose saugomas vertybes, sklaidai skirtą informaciją viešina, siunčia į kitas duomenų bazes ir taip integruoja Lietuvos muziejų skaitmeninį turinį į tarptautinę virtualią kultūros paveldo erdvę.

LIMIS sistema sudaro galimybes muziejams pereiti nuo dešimtmečiais vykdytos popierinės vertybių apskaitos prie automatizuotos, gerokai išplėsti visuomenei teikiamų paslaugų skaičių,   pagerinti jų kokybę, dalyvauti nacionaliniuose ir tarptautiniuose kultūros paveldo objektų skaitmeninimo ir sklaidos projektuose.

Šiandien interneto vartotojai jau gali ne tik susirasti sklaidai skirtą informaciją apie suskaitmenintus ir LIMIS sistemoje aprašytus kultūros paveldo objektus, bet irautomatizuotai užsisakyti juos dominančių eksponatų didelius skaitmeninius vaizdus, rezervuoti vizito muziejuje laiką.

Įgyvendinant projektą yra sukurtas ne tik LIMIS portalas, bet ir visų Lietuvos nacionalinių bei respublikinių muziejų, kurių yra 21, elektroninių katalogų, kaupiamų LIMIS sistemos bendroje muziejų duomenų bazėje, viešosios prieigos (internetinės svetainės) – tai galimybė visuomenei išsamiai pristatyti ne tik atskiruose muziejuose saugomas vertybes, bet ir pačius muziejus, jų vykdomas veiklas.

Vykdant projektą LIMIS audiogido paslauga (galimybė muziejuje svarbiausią informaciją apie ekspozicijas išklausyti lietuvių, anglų kalbomis ir peržiūrėti lietuvių gestų kalba) 2013 m. įdiegta trisdešimtyje ekspozicijų. Šių audiogidų informacija apie eksponatus jau pristatoma ir LIMIS portalo virtualiose parodose (jų 2013 m. LIMIS portale – 34).

LIMIS sistema tarp kitų Lietuvos valstybinių sistemų ir Europos šalių muziejų informacinių sistemų išskirtinė – joje yra įdiegtos visos Lietuvos muziejuose saugomų vertybių automatizuotai apskaitai šiuo metu reikalingos klasifikavimo sistemos (daugiau negu 100). Tai raktažodžių ir personalijų žodynai, klasifikatoriai, tezaurai. Sukurta ir literatūros šaltinių duomenų bazė. Kuriant sistemą yra sudaryta galimybė visas šias centralizuotai tvarkomas klasifikavimo sistemas, duomenų bazes, nuolat papildyti naujais, automatizuotai kultūros paveldo apskaitai reikalingais duomenimis.

LIMIS sistemos sukūrimu, jos administravimu bei plėtra Vyriausybės pavedimu nuo 2010 metų rūpinasi Lietuvos dailės muziejus. Jame šiuos darbus organizuoja ir koordinuoja muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras.

Šaltinis: ivpk.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (20)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »