Elektroninės paslaugos bibliotekose mažina užuomaršų skaičių

Publikuota: 2013 m. kovo 25 d. pirmadienis

Dalį Lietuvos bibliotekų teikiamų paslaugų perkėlus į elektroninę erdvę, skaitytojams tapo patogiau jomis naudotis, taip pat šios paslaugos padeda spręsti itin aktualią „užuomaršų“ problemą.

„Perkėlus dalį bibliotekų teikiamų paslaugų į elektroninę erdvę, patogiau pasidarė tiek bibliotekininkams, tiek skaitytojams, kurie dalį rūpimos informacijos ar paslaugų jau gali gauti neišeidami iš namų“, – pasakoja Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos (LIBIS) centro direktorė Gražina Bastauskienė.

Permainas bibliotekose skaitytojai ir darbuotojai pajuto jau 2011 metų pabaigoje Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis įgyvendinus projektą „Interaktyvių elektroninių paslaugų, skirtų leidiniams ir publikacijoms užsakyti bei gauti viešosiose bibliotekose, plėtra“ ir į elektroninę erdvę perkėlus kai kurias tradicines ir naujas bibliotekų paslaugas.

„Įgyvendinant projektą buvo atsižvelgta į nuolat skubančių vartotojų grupę, kuri į biblioteką užsuka dažniausiai tik reikalo spiriama. Ir studentą, ir verslininką čia labiausiai trikdo „popierinė sistema“ – norint susirasti, užsisakyti ar grąžinti leidinius, tenka sugaišti daug laiko. Nors šalies bibliotekos jau senokai kompiuterizuotos, tačiau vartotojų aptarnavimo lygis ne visur yra vienodas“, – sako G. Bastauskienė.

Bendro skaitytojo pažymėjimo, galiojančio visose viešosiose bibliotekose, užsakymas internetu ir jo išdavimas skaitytojo pasirinktu būdu, galimybė gauti informaciją apie naujus bibliotekų gautus dokumentus, juos užsakyti internetu, apmokėti už bibliotekų suteiktas paslaugas, grąžinti leidinius net ir nedirbant bibliotekoms – tai kelios pagrindinės paslaugos, kurios siūlo skaitytojui daugiau pasirinkimo galimybių, įskaitant galimybę naudotis bibliotekų fondais tiesiogiai nekontaktuojant su bibliotekininku, o bibliotekų darbuotojams – automatizuojant rutinines procedūras, sutaupyti laiko, skiriant jį paslaugų kokybei gerinti. Bibliotekų teikiamomis paslaugomis galima pasinaudoti apsilankius tinklapyje www.ibiblioteka.lt.

Šiuo tikslu viešosiose bibliotekose įdiegtos savitarnos technologijos ir iš esmės modernizuotas dokumentų išdavimo ir grąžinimo procesas. Savitarnos sistema – bene ryškiausiai pastebima permaina bibliotekose. Jos rezultatus gali pajusti jau 11-os viešųjų bibliotekų skaitytojai, dar 40-yje bibliotekų, turinčių knygų grąžinimo įrenginius (DGĮ), skaitytojai turi galimybę grąžinti knygas neužsukdami į biblioteką.

„DGĮ – tai paprastos, tačiau kitų šalių bibliotekose plačiai naudojamos knygų grąžinimo dėžės, kurias bibliotekos gali statyti skaitytojams patogiose vietose. Jų paskirtis – paskatinti skaitytojus jiems patogiu laiku sugrąžinti bibliotekai pasiskolintus, kartais laiku negrąžintus leidinius, o kai kuriais atvejais padovanoti bibliotekai savo knygas“, – pasakoja LIBIS centro metodininkė Zofija Burinskienė.

Dar viena funkcija, kurios naudą įvertino tiek bibliotekininkai, tiek skaitytojai, – automatinė informavimo paslauga, siunčianti skaitytojams  priminimus apie dokumentų grąžinimo termino pabaigą.

„Analizuodami šios paslaugos naudojimo rodiklius, pastebime, kad apie 60 proc. skaitytojų, gavę pranešimus, neuždelsia ir laiku grąžina knygas bibliotekoms. Tai leidžia daryti prielaidą, kad tiek sumažėjo ir potencialių bibliotekų skolininkų skaičius, atitinkamai augo bibliotekos fondų apyvarta“, – pasakoja G. Bastauskienė.

Projektas „Interaktyvių elektroninių paslaugų, skirtų leidiniams ir publikacijoms užsakyti bei gauti viešosiose bibliotekose, plėtra“ įgyvendintas Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“, kurį administruoja Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, lėšomis.

Šaltinis: ivpk.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »