Europos Sąjungos Tarybai priėmus sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d., Teisingumo ministerija parengė ir pateikė derinti ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstatymų ir Vyriausybės nutarimų projektus, kuriuose numatomi teisės aktų nuostatų pakeitimai, reikalingi dėl euro įvedimo mūsų šalyje.

Pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, iki euro įvedimo dienos turi būti pakeistos teisės aktų nuostatos, kuriose teikiama nuoroda į nacionalinę valiutą (litą), numatyta atsiskaitymo ar mokėjimo litais taisyklė arba tam tikros vertės ar dydžiai nurodyti litais (šie dydžiai turi būti perskaičiuoti ir nurodyti eurais).

„Keičiant piniginių baudų ir žyminio mokesčio dydžius iš litų į eurus, faktiškai mokėtinų sumų siūloma nedidinti – pritarus projektams jos netgi nežymiai mažėtų, kadangi įstatymų projektuose sumos nustatytos sveikų eurų tikslumu, mokėtojų naudai nubraukiant centus“, –  pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Pavyzdžiui, jeigu asmuo už civilinės bylos nagrinėjimą teisme šiuo metu turi sumokėti 200 litų žyminį mokestį (pagal neatšaukiamai nustatytą lito ir euro perskaičiavimo kursą (1 euras = 3,45280 lito) būtų 57,92 euro), tai po euro įvedimo dienos įsigaliojus parengtiems įstatymų pakeitimams, jam reikėtų mokėti 57 eurus žyminio mokesčio.

Teisingumo ministerija siūlo pakeisti 20 įstatymų ir 10 Vyriausybės nutarimų, kuriuose šiuo metu pateikiama nuoroda į nacionalinę valiutą – litą, mokesčių, baudų, turto verčių, tam tikrų piniginių sumų ribų ir kt. dydžių skaitmeninės vertės taip pat yra nustatytos ir išreikštos litais.

Bus keičiamas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, Civilinis ir Civilinio proceso kodeksai, Administracinių bylų teisenos, Advokatūros, Antstolių, Notariato, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės, Politinių partijų, Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Vartotojų teisių apsaugos ir kiti įstatymai. 

Teisingumo ministerijos parengti teisės aktų projektai pateikti derinti kitoms ministerijoms, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Valstybiniam patentų biurui, Teisėjų tarybai, Advokatūrai, Antstolių rūmams ir Notarų rūmams.