Naujausioje SEB banko analitikų parengtoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“) teigiama, kad įvedamas euras namų ūkių finansinės padėties nepakeis. Artėjant euro įvedimui ir jau įvedus eurą kinta tik kai kurios taupymo ir skolinimosi sąlygos.

„Įvedus eurą, daliai žmonių tampa patogiau tvarkyti asmeninius finansus – nebelieka valiutos keitimo išlaidų, tad gali sutaupyti tie, kurie keliauja į kitas Europos Sąjungos šalis ar ten įsigyja prekių. Be to, tampa paprasčiau palyginti prekių ir paslaugų kainas skirtingose šalyse. Visgi šis pokytis aktualus tik daliai gyventojų, nes, remiantis Estijos gyventojų patirtimi, po euro įvedimo datos gyventojai daugiau po Europos Sąjungą keliauti nepradėjo“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Kita galima euro nauda gyventojams yra ta, kad išnyksta valiutos rizika, t. y. tikimybė, kad dėl valiutos kurso pokyčių bus patirta nuostolių. „Palyginti su kaimyninėmis šalimis, lietuviai yra labiau linkę skolintis nacionaline valiuta. Čia paskolų, suteiktų eurais, dalis (68 proc.) yra mažesnė negu prieš euro įvedimą Latvijoje ar Estijoje. Paprastai paskolų eurais palūkanos būna mažesnės ir stabilesnės negu paskolų nacionaline valiuta, taigi gyventojų sprendimas skolintis nacionaline valiuta gali būti aiškinamas noru išvengti valiutos rizikos, nors nuo lito susiejimo su euru datos valiutos kursas niekada nebuvo keičiamas“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė.

Pasak J. Varanauskienės, naujos valiutos įvedimas daro nevienodą įtaką paskolų palūkanų lygiui. Paskolų eurais palūkanoms nei planai įvesti naują valiutą, nei pats naujos valiutos įvedimas įtakos nedaro. Šiuo metu vidutinė būsto paskolų eurais palūkanų norma, kai palūkanos nustatomos trumpesniam negu vienų metų laikotarpiui, Lietuvoje yra mažiausia, nors Estija ir Latvija jau yra įsivedusios eurą, o Lietuva dar tik ruošiasi tam. 2014 metų rugpjūčio mėnesį palūkanų norma Lietuvoje buvo 2,01 proc., Estijoje – 2,46 proc., Latvijoje – 3,36 proc.

SEB banko analitikės teigimu, artėjant euro įvedimui, pačios taupymo sąlygos keičiamos labai nedaug. Indėlių palūkanos litais iki 2013 metų buvo didesnės negu eurais, tačiau šiemet skirtumo beveik neliko. Pask J. Varanauskienės, įvedus eurą, investavimo priemonės, kai investuojama į euro zonos šalių rinkas, bus pigesnės, nes nebereikės keisti valiutos.

SEB banko analitikės teigimu, daugiau įtakos gyventojų finansinei padėčiai turi ne euro įvedimas, o bendros ekonominės tendencijos. „Tam, kad keistųsi namų ūkių poreikiai ir įprasta elgsena, pavyzdžiui, žmonės pradėtų daugiau arba mažiau taupyti, investuoti, skolintis, vien valiutos pakeitimo nepakanka“, – sako J. Varanauskienė.

Remiantis „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, Lietuvoje 37 proc. gyventojų mano, kad euras bus jiems asmeniškai naudingas. 2010 metais Estijoje prieš įvedant eurą taip manė 43 proc. gyventojų, 2013 metais Latvijoje – 42 procentai.