SEB apžvalga: euro įvedimas gyventojų finansinei padėčiai didelės įtakos neturės

Publikuota: 2014 m. spalio 28 d. antradienis

Naujausioje SEB banko analitikų parengtoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“) teigiama, kad įvedamas euras namų ūkių finansinės padėties nepakeis. Artėjant euro įvedimui ir jau įvedus eurą kinta tik kai kurios taupymo ir skolinimosi sąlygos.

„Įvedus eurą, daliai žmonių tampa patogiau tvarkyti asmeninius finansus – nebelieka valiutos keitimo išlaidų, tad gali sutaupyti tie, kurie keliauja į kitas Europos Sąjungos šalis ar ten įsigyja prekių. Be to, tampa paprasčiau palyginti prekių ir paslaugų kainas skirtingose šalyse. Visgi šis pokytis aktualus tik daliai gyventojų, nes, remiantis Estijos gyventojų patirtimi, po euro įvedimo datos gyventojai daugiau po Europos Sąjungą keliauti nepradėjo“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Kita galima euro nauda gyventojams yra ta, kad išnyksta valiutos rizika, t. y. tikimybė, kad dėl valiutos kurso pokyčių bus patirta nuostolių. „Palyginti su kaimyninėmis šalimis, lietuviai yra labiau linkę skolintis nacionaline valiuta. Čia paskolų, suteiktų eurais, dalis (68 proc.) yra mažesnė negu prieš euro įvedimą Latvijoje ar Estijoje. Paprastai paskolų eurais palūkanos būna mažesnės ir stabilesnės negu paskolų nacionaline valiuta, taigi gyventojų sprendimas skolintis nacionaline valiuta gali būti aiškinamas noru išvengti valiutos rizikos, nors nuo lito susiejimo su euru datos valiutos kursas niekada nebuvo keičiamas“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė.

Pasak J. Varanauskienės, naujos valiutos įvedimas daro nevienodą įtaką paskolų palūkanų lygiui. Paskolų eurais palūkanoms nei planai įvesti naują valiutą, nei pats naujos valiutos įvedimas įtakos nedaro. Šiuo metu vidutinė būsto paskolų eurais palūkanų norma, kai palūkanos nustatomos trumpesniam negu vienų metų laikotarpiui, Lietuvoje yra mažiausia, nors Estija ir Latvija jau yra įsivedusios eurą, o Lietuva dar tik ruošiasi tam. 2014 metų rugpjūčio mėnesį palūkanų norma Lietuvoje buvo 2,01 proc., Estijoje – 2,46 proc., Latvijoje – 3,36 proc.

SEB banko analitikės teigimu, artėjant euro įvedimui, pačios taupymo sąlygos keičiamos labai nedaug. Indėlių palūkanos litais iki 2013 metų buvo didesnės negu eurais, tačiau šiemet skirtumo beveik neliko. Pask J. Varanauskienės, įvedus eurą, investavimo priemonės, kai investuojama į euro zonos šalių rinkas, bus pigesnės, nes nebereikės keisti valiutos.

SEB banko analitikės teigimu, daugiau įtakos gyventojų finansinei padėčiai turi ne euro įvedimas, o bendros ekonominės tendencijos. „Tam, kad keistųsi namų ūkių poreikiai ir įprasta elgsena, pavyzdžiui, žmonės pradėtų daugiau arba mažiau taupyti, investuoti, skolintis, vien valiutos pakeitimo nepakanka“, – sako J. Varanauskienė.

Remiantis „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, Lietuvoje 37 proc. gyventojų mano, kad euras bus jiems asmeniškai naudingas. 2010 metais Estijoje prieš įvedant eurą taip manė 43 proc. gyventojų, 2013 metais Latvijoje – 42 procentai.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Augant ekonomikai bankuose mažėjo blogų paskolų

Pirmąjį šių metų pusmetį įmonėms ir gyventojams bankai skolino daugiau. Atsigaunanti ekonomika mažino blogų paskolų sumą, o tai gerino bankų pelningumo rodiklius. skaityti »

Koks būdas padėjo Einšteinui, Darvinui ir Nyčei pakelti produktyvumą

Šiuolaikinė visuomenė iš mūsų reikalauja nuolatinio produktyvumo. Turime arba dirbti, arba ilsėtis, kad galėtume dirbti vėliau. skaityti »

Lietuvos gyventojams rizikingas plepėjimas telefonu – nė motais

Aštuoni iš dešimties gatve einančių žmonių Lietuvoje naudojasi išmaniaisiais telefonais – kalbasi, naršo internete, rašo trumpąsias žinutes, atsakinėja į elektroninius laiškus ar bendrauja socialiniuose tinkluose. skaityti »

Afrikos bibliotekų novatoriai sėmėsi patirties iš Lietuvos bibliotekų

Sparčiausiai augame dalydamiesi patirtimis su kitais, siekiančiais tų pačių tikslų. skaityti »

Prof. dr. R. Gudauskas: vertybinių krizių pasaulyje trūksta pilietinio žmonių solidarumo

Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko nuomone, mūsų Nacionalinė biblioteka, kaip humanistinis tarptautinio ir tarpkultūrinio dialogo centras, – puikiausia vieta prestižiniams tarptautiniams forumams rengti ir patiems jų darbe prasmingai dalyvauti. skaityti »

Verslo atstovai kviečiami dalyvauti Europos Komisijos idėjų konkurse

Ūkio ministerija kviečia drąsius ir kūrybingus šalies verslininkus teikti paraiškas Europos Komisijos idėjų konkursui „Ideas from Europe“ ir pristatyti originalias bei inovatyvias veikiančio verslo idėjas, kurios padeda spręsti įvairių sričių globalias problemas. skaityti »

Mokesčių ir socialinė sistema tobulinama atsižvelgus į visuomenės nuomonę

Vyriausybė siūlo neapmokestinamųjų pajamų dydį jau nuo kitų metų prilyginti minimaliai mėnesiniai algai, siekiančiai 380 eurų. skaityti »

Kuris turtingesnis – Jeffas Bezosas ar Billas Gatesas?

Pastaruoju metu žiniasklaida mirga pranešimais apie turingiausią pasaulio žmogų. Vieną akimirką tai „Amazon“ vadovas Jezzas Bezosas, o kitą – „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas susigrąžina savo pozicijas. skaityti »

Kokiuose miestuose labiausiai sekasi moterims verslininkėms?

Londonas, Stokholmas, Niujorkas, San Franciskas ir Bostonas – penki potencialioms moterims verslininkėms palankiausi miestai pasaulyje. skaityti »

Lietuvių instaliacija atrinkta dalyvauti legendiniame festivalyje „Burning Man“

Lietuvių komanda kuri pristatys meninę-techninę instaliaciją „Dance For The Dawn“ skaityti »