Ministras prof. Dainius Pavalkis: lituanistinis švietimas – vienas tvirčiausių saitų su Tėvyne

Publikuota: 2014 m. kovo 10 d. pirmadienis

Lituanistinis švietimas užsienyje yra vienas tvirčiausių saitų, siejantis svetur gyvenančius tautiečius su Tėvyne, sako švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis. Ministras, su darbo vizitu lankydamasis JAV, susitinka su lietuvių bendruomenėmis, lietuviškų mokyklų mokiniais ir pedagogais, Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedros studentais ir dėstytojais, dalyvauja šventiniuose Kovo 11–osios minėjimo renginiuose. Šiandien Nepriklausomybės dienos atkūrimo minėjimas vyksta Lietuvos ambasadoje.

Lankydamasis lituanistinėse mokyklose, lietuvių bendruomenėse, ministras pabrėžė, kaip svarbu mums, mažai tautai, susitelkti ir dirbti išvien siekiant bendro tikslo.

„Įsimintinas pavyzdys gali būti Lituanistikos katedros, kuri mini  30-metį, įsteigimas Ilinojaus universitete. Mūsų senoji kalba rado saugų prieglobstį, – visų geranoriškų ir supratingų žmonių pastangomis buvo įkurta Lituanistikos katedra. Dėkoju visiems, kurie dėjo milžiniškas pastangas ir sugebėjo šią idėją paversti realybe“, – sakė prof. Dainius Pavalkis.

Prieš 30 metų, kai gimė ši idėja, lietuviai iš viso pasaulio siuntė aukas, kol buvo surinkta visa reikiama suma katedrai įsteigti. Šiandien šis milžiniškas 64 puslapių aukotojų: asmenų ir organizacijų, sąrašas – jau istorija, liudijanti nepaprastą žmonių vienybę, sutelktumą, geranoriškumą. Prie lituanistinių studijų išsaugojimo ir palaikymo yra prisidėję ir amerikiečių. Minint Lituanistikos katedros 30-metį už lietuvybės puoselėjimą Lietuvos diplomatijos žvaigžde apdovanotas buvęs Ilinojaus universiteto prorektorius prof. Nikolas Moravčevičius prisipažino, kad būdamas mažos serbų tautos atstovas labai norėjo padėti kitai nedidelei lietuvių tautai įsteigti Lituanistikos katedrą.

„Mes, lietuviai, nors ir maža tauta, pagrįstai didžiuojamės, kad per visas istorijos pervartas, draudimus, kalbos ir tautos persekiojimus sugebėjome išlaikyti iš esmės beveik nepakitusią vieną seniausių indoeuropietiškų pasaulio kalbų. Kalbame kalba, kuri gali tarnauti kaip mokslo ar studijų objektas, kaip raktas, praveriantis senojo pasaulio duris, leidžiantis atrasti dabarties apnaikintus ryšius ir sąsajas tarp tautų“, – sakė ministras.   

Iš viso pasaulyje veikia apie 40 mokslo centrų, kur dėstoma ar tiriama lietuvių arba kita baltų kalba. Lietuvių kalbą, istoriją ir kultūrą juose studijuoja apie 600 užsieniečių, dėsto apie 100 mokslininkų. Daugiausia jų Europoje.

31 pasaulio šalyje veikia 160 lituanistinių mokyklų. Jose mokosi apie 6 300 mokinių, dirba nemažai mokytojų. Lietuviai mokosi kalbos, Lietuvos istorijos, literatūros. Vienas seniausių tradicijų turi JAV lituanistinės mokyklos.

Ministras taip pat lankėsi JAV studijų ir mokslo centruose, kalbėjo apie bendradarbiavimo galimybes, akademinių mainų programas.  

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »