Ministras prof. Dainius Pavalkis: lituanistinis švietimas – vienas tvirčiausių saitų su Tėvyne

Publikuota: 2014 m. kovo 10 d. pirmadienis

Lituanistinis švietimas užsienyje yra vienas tvirčiausių saitų, siejantis svetur gyvenančius tautiečius su Tėvyne, sako švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis. Ministras, su darbo vizitu lankydamasis JAV, susitinka su lietuvių bendruomenėmis, lietuviškų mokyklų mokiniais ir pedagogais, Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedros studentais ir dėstytojais, dalyvauja šventiniuose Kovo 11–osios minėjimo renginiuose. Šiandien Nepriklausomybės dienos atkūrimo minėjimas vyksta Lietuvos ambasadoje.

Lankydamasis lituanistinėse mokyklose, lietuvių bendruomenėse, ministras pabrėžė, kaip svarbu mums, mažai tautai, susitelkti ir dirbti išvien siekiant bendro tikslo.

„Įsimintinas pavyzdys gali būti Lituanistikos katedros, kuri mini  30-metį, įsteigimas Ilinojaus universitete. Mūsų senoji kalba rado saugų prieglobstį, – visų geranoriškų ir supratingų žmonių pastangomis buvo įkurta Lituanistikos katedra. Dėkoju visiems, kurie dėjo milžiniškas pastangas ir sugebėjo šią idėją paversti realybe“, – sakė prof. Dainius Pavalkis.

Prieš 30 metų, kai gimė ši idėja, lietuviai iš viso pasaulio siuntė aukas, kol buvo surinkta visa reikiama suma katedrai įsteigti. Šiandien šis milžiniškas 64 puslapių aukotojų: asmenų ir organizacijų, sąrašas – jau istorija, liudijanti nepaprastą žmonių vienybę, sutelktumą, geranoriškumą. Prie lituanistinių studijų išsaugojimo ir palaikymo yra prisidėję ir amerikiečių. Minint Lituanistikos katedros 30-metį už lietuvybės puoselėjimą Lietuvos diplomatijos žvaigžde apdovanotas buvęs Ilinojaus universiteto prorektorius prof. Nikolas Moravčevičius prisipažino, kad būdamas mažos serbų tautos atstovas labai norėjo padėti kitai nedidelei lietuvių tautai įsteigti Lituanistikos katedrą.

„Mes, lietuviai, nors ir maža tauta, pagrįstai didžiuojamės, kad per visas istorijos pervartas, draudimus, kalbos ir tautos persekiojimus sugebėjome išlaikyti iš esmės beveik nepakitusią vieną seniausių indoeuropietiškų pasaulio kalbų. Kalbame kalba, kuri gali tarnauti kaip mokslo ar studijų objektas, kaip raktas, praveriantis senojo pasaulio duris, leidžiantis atrasti dabarties apnaikintus ryšius ir sąsajas tarp tautų“, – sakė ministras.   

Iš viso pasaulyje veikia apie 40 mokslo centrų, kur dėstoma ar tiriama lietuvių arba kita baltų kalba. Lietuvių kalbą, istoriją ir kultūrą juose studijuoja apie 600 užsieniečių, dėsto apie 100 mokslininkų. Daugiausia jų Europoje.

31 pasaulio šalyje veikia 160 lituanistinių mokyklų. Jose mokosi apie 6 300 mokinių, dirba nemažai mokytojų. Lietuviai mokosi kalbos, Lietuvos istorijos, literatūros. Vienas seniausių tradicijų turi JAV lituanistinės mokyklos.

Ministras taip pat lankėsi JAV studijų ir mokslo centruose, kalbėjo apie bendradarbiavimo galimybes, akademinių mainų programas.  

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »