Ministras prof. Dainius Pavalkis: lituanistinis švietimas – vienas tvirčiausių saitų su Tėvyne

Publikuota: 2014 m. kovo 10 d. pirmadienis

Lituanistinis švietimas užsienyje yra vienas tvirčiausių saitų, siejantis svetur gyvenančius tautiečius su Tėvyne, sako švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis. Ministras, su darbo vizitu lankydamasis JAV, susitinka su lietuvių bendruomenėmis, lietuviškų mokyklų mokiniais ir pedagogais, Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedros studentais ir dėstytojais, dalyvauja šventiniuose Kovo 11–osios minėjimo renginiuose. Šiandien Nepriklausomybės dienos atkūrimo minėjimas vyksta Lietuvos ambasadoje.

Lankydamasis lituanistinėse mokyklose, lietuvių bendruomenėse, ministras pabrėžė, kaip svarbu mums, mažai tautai, susitelkti ir dirbti išvien siekiant bendro tikslo.

„Įsimintinas pavyzdys gali būti Lituanistikos katedros, kuri mini  30-metį, įsteigimas Ilinojaus universitete. Mūsų senoji kalba rado saugų prieglobstį, – visų geranoriškų ir supratingų žmonių pastangomis buvo įkurta Lituanistikos katedra. Dėkoju visiems, kurie dėjo milžiniškas pastangas ir sugebėjo šią idėją paversti realybe“, – sakė prof. Dainius Pavalkis.

Prieš 30 metų, kai gimė ši idėja, lietuviai iš viso pasaulio siuntė aukas, kol buvo surinkta visa reikiama suma katedrai įsteigti. Šiandien šis milžiniškas 64 puslapių aukotojų: asmenų ir organizacijų, sąrašas – jau istorija, liudijanti nepaprastą žmonių vienybę, sutelktumą, geranoriškumą. Prie lituanistinių studijų išsaugojimo ir palaikymo yra prisidėję ir amerikiečių. Minint Lituanistikos katedros 30-metį už lietuvybės puoselėjimą Lietuvos diplomatijos žvaigžde apdovanotas buvęs Ilinojaus universiteto prorektorius prof. Nikolas Moravčevičius prisipažino, kad būdamas mažos serbų tautos atstovas labai norėjo padėti kitai nedidelei lietuvių tautai įsteigti Lituanistikos katedrą.

„Mes, lietuviai, nors ir maža tauta, pagrįstai didžiuojamės, kad per visas istorijos pervartas, draudimus, kalbos ir tautos persekiojimus sugebėjome išlaikyti iš esmės beveik nepakitusią vieną seniausių indoeuropietiškų pasaulio kalbų. Kalbame kalba, kuri gali tarnauti kaip mokslo ar studijų objektas, kaip raktas, praveriantis senojo pasaulio duris, leidžiantis atrasti dabarties apnaikintus ryšius ir sąsajas tarp tautų“, – sakė ministras.   

Iš viso pasaulyje veikia apie 40 mokslo centrų, kur dėstoma ar tiriama lietuvių arba kita baltų kalba. Lietuvių kalbą, istoriją ir kultūrą juose studijuoja apie 600 užsieniečių, dėsto apie 100 mokslininkų. Daugiausia jų Europoje.

31 pasaulio šalyje veikia 160 lituanistinių mokyklų. Jose mokosi apie 6 300 mokinių, dirba nemažai mokytojų. Lietuviai mokosi kalbos, Lietuvos istorijos, literatūros. Vienas seniausių tradicijų turi JAV lituanistinės mokyklos.

Ministras taip pat lankėsi JAV studijų ir mokslo centruose, kalbėjo apie bendradarbiavimo galimybes, akademinių mainų programas.  

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Dilema nerandantiems darbo: laukti, kol pasikeis rinka, ar persikvalifikuoti?

Nors šių metų rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 134,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, nesutampa darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai dėl darbo pobūdžio. skaityti »

Rugsėjo stresas: kaip apsaugoti pirmokus ir abiturientus?

Pasak sveikatos specialistų, ruduo kai kuriems moksleiviams, ypač pradinukams ir gimnazistams, sukelia nervinę įtampą, o sergančių jaunuolių skaičiai šokteli kelis kartus. skaityti »

Geriausiems Lietuvos studentams – vardinės LR prezidentų stipendijos

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė įsakymą dėl prezidentų stipendijų 2017–2018 studijų metams skyrimo. skaityti »

Beveik pusė Lietuvos tėvų už vaikų lavinimą planuoja mokėti pinigus

Lietuvos tėvai vis daugiau dėmesio ir finansų skiria vaikų lavinimui bei ugdymui. skaityti »

Jaunieji geografai tarptautinėje olimpiadoje pasipuošė visų spalvų medaliais

Lietuvos jaunųjų geografų komanda iš Serbijoje vykusios tarptautinės geografijos olimpiados grįžo su visų spalvų medaliais. Lietuvos atstovai iškovojo vieną aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalius. Tai geriausias Lietuvos komandos pasiekimas per visą geografijos olimpiadų istoriją. skaityti »

Skiriant valstybės finansavimą moksliniams tyrimams – orientacija į kokybę

Finansuojant mokslinius tyrimus ypatingas dėmesys bus skiriamas kokybei. 60 proc. lėšų moksliniams tyrimams bus skiriama pagal kokybinius parametrus, 40 proc. lėšų – pagal kiekybinius rodiklius. skaityti »

Į pagalbą mokytojams: parengtos rekomendacijos, padėsiančios atpažinti smurtą patyrusius vaikus ir jiems padėti

Mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai gali greičiausiai pastebėti skriaudžiamą vaiką ir jam padėti. skaityti »

Regionų bibliotekose – nemokama teisinė pagalba

Prieš kelis mėnesius pradėję teikti nemokamą teisinę pagalbą nuotoliniu būdu, Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinikos konsultantai pastebi: teisinių paslaugų poreikis yra didžiulis, tačiau jos įkandamos ne visiems. skaityti »

Priimamos paraiškos dėl atnaujintos Vlado Jurgučio premijos ir naujos Lietuvos banko premijos už disertaciją

Visą rugpjūtį ir pirmąją rugsėjo pusę Lietuvos bankui galima teikti paraiškas dėl dviejų premijų, skiriamų už ekonomikos srities mokslinės veiklos pasiekimus. skaityti »

Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje pelnytas bronzos medalis

Liepos 28–rugpjūčio 4 dienomis Teherane Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje Kauno technologijos universiteto gimnazijos dešimtokas Gediminas Lelešius (mokytoja Kristina Serapinaitė) laimėjo bronzos medalį. skaityti »