Tarptautinio švietimo ministrų susitikimo akcentas – mokytojų darbo kokybė

Publikuota: 2014 m. birželio 27 d. penktadienis

Kaip pasiekti, kad pagrindinis mokytojo tikslas būtų ne tik išdėstyti pamoką, bet ir taip sudominti mokinius, kad kiekvienas ją gerai suprastų ir įsisavintų? Šį ir kitus su mokytojų profesinėmis kompetencijomis susijusius klausimus švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis aptarė su kolegomis švietimo ministrų susitikime, kurį birželio 25-26 dienomis organizavo Japonijos švietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologijų ministerija ir Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).

Tokijuje susirinkę švietimo ministrai diskutavo, kaip paskatinti mokytojus bendradarbiauti tarpusavyje siekiant, kad moksleiviai suprastų, kaip per atskirų dalykų pamokas įgytos žinios siejasi ir kaip jas galima pritaikyti praktiškai. Diskusijose ieškota atsakymų į klausimą, kaip mokytojai gali stiprinti mokymosi kultūrą ne baugindami artėjančiu egzaminu, bet skatindami mokinių smalsumą, atsakomybę ir pasitikėjimą savo galimybėmis.

Susitikime svarstyta, kaip suteikti mokytojams į XXI amžiaus iššūkius orientuotam ugdymui reikalingas kompetencijas, efektyviai panaudojant turimus finansinius išteklius.

Ministrų susitikimas organizuotas tuo metu, kai buvo viešai pristatyti 2013 metais atlikto didžiausio tarptautinio mokytojų tyrimo TALIS rezultatai, tad diskusijoje buvo remiamasi ir šio tyrimo rezultatais bei įžvalgomis.

Vizito Tokijuje metu ministras Dainius Pavalkis su Japonijos švietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologijų ministru Hakubun Shimomura aptarė dvišalio bendradarbiavimo plėtros mokslo ir technologijų srityje galimybes po sėkmingo birželio pradžioje Japonijoje įvykusio Lietuvos mokslo tarybos ir Japonijos mokslo finansavimo agentūros seminaro bei vadovų susitikimo.

Su naujai paskirtu EBPO Švietimo politikos direktorato direktoriumi Andreas Schleicher diskutuota apie Lietuvos, siekiančios pradėti derybas dėl pilnos narystės EBPO, perspektyvas aktyviau įsijungti į organizacijos veiklą švietimo kokybės gerinimo, ekonominiam augimui užtikrinti reikalingų įgūdžių formavimo srityse.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »