Rugsėjį Lietuvoje įsisiūbavusi Seimo rinkimų  tema savo masyviu ir rėksmingu kūnu užgožė visas kitas aktualijas, todėl bankų pastangos inicijuoti darbinio pobūdžio diskusijas apie indėlių rinkos problemas automatiškai pakliuvo į darbotvarkių grafą „Vėliau“. Mūsų manymu, „vėliau“ jau atėjo, todėl apžvelgiant rugsėjo  mėnesio pokyčius bankininkystėje, norisi priminti dar vieną kelių milijardų litų vertės problemą.   

Kalbu apie paskolas, ar, greičiau, apie neveiksnias paskolas. Iš esmės šalies bankinė sistema yra pakankamai gerai kapitalizuota ir stabili, o kreditavimo situacija, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, yra visiškai nebloga.  Deja, kalbant apie ilgesnio laikotarpio perspektyvas, skolinimo galimybės priklausys nuo to, kaip greitai ir efektyviai bus šalinami egzistuojantys trikdžiai.  

Kaip ir indėlių struktūros problema, „blogų“ paskolų pavojus yra aplinkos reguliavimo trūkumų rezultatas, ir šios problemos sprendimas nėra vien bankų reikalas.  Bėda yra tai, kad, nepaisant aktyvių LBA siūlymų, nuo pat 2008 metų finansų krizės pradžios nebuvo pasiekta rimtesnės pažangos skolų restruktūrizavimo teisinės aplinkos trūkumų šalinime. Visiškai aišku, kad bankų kreditų, kaip pagrindinio kapitalo formavimo šaltinio, Lietuvoje kol kas negali pakeisti jokia kita priemonė. Tačiau vis dar labai didelė neveiksnių paskolų dalis (daugiau nei 15 proc., arba, apie 9 mlrd. litų) gali būti rimtas stabdis ekonomikos atsigavimui ir struktūriniams pasikeitimams.

Neveiksnios paskolos reiškia, kad nemokių bankų klientų įšaldyti resursai negali būti perskirstyti labiau produktyviems jų naudotojams. Tuo tarpu patys skolininkai neturi paskatų ir galimybių plėtoti ekonominę veiklą, nes bet kokios gaunamos pajamos turėtų atitekti kreditoriams. Tokia padėtis menkina galimybes išteklius panaudoti reikalingoms ir veiksnioms investicijoms ir normalaus verslo plėtros operacijų finansavimą.  

Turint didelį blogų paskolų portfelį (nemažos dalies neveiksnių paskolų istorijos pradžia siekia 2009 metus) bankams bus sunkiau teikti naujas paskolas, nes didesnės palūkanų normos lems  mažesnę kredito paklausą. Be to, aukštas blogų paskolų lygis mažins bankų gebėjimą finansuoti naujas paskolas, nes neveiksnių paskolų aptarnavimas riboja galimybes naujam skolinimui. 

Šį mėnesį įvykusio pasaulio finansų forumo Tokijuje publikuotoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje siūloma Lietuvos Vyriausybei pirmiausia šalinti skolos restruktūrizavimo apmokestinimo ir reguliavimo kliūtis. Skolos sumažinimas ją nurašant neturėtų būti priskiriamos skolininkų apmokestinamosioms pajamoms, o aktyvų perdavimas skolų valdymo įmonėms ar restruktūrizavimui sujungimo ar įsigijimų būdu PVM objektu.  Be to, rekomenduojama sustiprinti kreditavimo ir skolų restruktūrizavimo teisinę aplinką. Efektyviam kreditavimo režimui būtina ne tik  adekvatus nemokumo bei skolų restruktūrizavimo reglamentavimas, bet ir institucinių gebėjimai juos įgyvendinti.

Atrodytų, kad siūlymai pakankamai konkretūs ir racionalūs, tačiau iki šiol pastangos keisti situaciją nebuvo vaisingos.

Laimei, kad Lietuvoje turime tvarią bankininkystę, kuri sugeba normaliai funkcionuoti ir ne itin palankiomis aplinkybėmis. Apskritai kalbant, rugsėjis sistemoje buvo gana ramus, be ryškesnių šuolių ar kryčių.

Tiesa, bendrasis indėlių portfelis, po keletą mėnesių trukusio augimo, rugsėjį susitraukė 247,5 mln. litų ir siekė 44,3 milijardo. Tai normalu, turint galvoje mažėjančias palūkanas už indėlius.

Paskolų portfelis didėjo antrą mėnesį paeiliui, tačiau ir šįkart augimas buvo kuklus – 67,7 mln. litų, iki 54,1 milijardo.