Valstybės parduodamą turtą bus galima įsigyti ir internetu

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 27 d. trečiadienis

Valstybei priklausantis turtas galės būti parduotamas ir elektroninėmis priemonės. Kai realizuojamo turto vertė yra iki 60 tūkst. litų, jis bus parduodamas elektroninėse parduotuvėse, o didesnės vertės turtui parduoti bus rengiami elektroniniai konkursai.

„Yra siūloma pasinaudoti šiuolaikinėmis galimybėmis ir tą turtą parduoti, jeigu jis pigesnis, elektroninėje parduotuvėje, o jei brangesnis - elektroniniame konkurse. Programinė įranga tam yra berods jau sukurta pagal Europos Sąjungos lėšomis projektą. Ir tai leistų pajudinti tą didelę masę turto, kurį dabar yra pakankamai sunku ir apskaityti, ir valdyti“, – Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Finansų ministerijos pateiktam nutarimo projektui, kuriuo praplečiami valstybei perduoto turto realizavimo būdai, taip sudarant sąlygas efektyviau administruoti valstybei perduotą turtą, gauti didesnių biudžeto pajamų bei mažinti sąnaudas.

Šiuo nutarimu sukuriamos prielaidos, užtikrinančio platesnį informacijos apie parduodamą turtą paskleidimas visuomenei, sudaromos galimybės centralizuotai teikti informaciją apie parduodamą turtą, o potencialiems pirkėjams tiesiogiai dalyvauti turto pardavimo konkursuose ar išsirinkti bei pirkti turtą parduotuvėje.

Be to, automatizavus turto pardavimo procesus, turto pardavimas taps operatyvesnis bei skaidresnis.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kinijoje kuriamas 5G tinklas

Kinijos pramonės ir informacinių technologijų ministerija ėmėsi projekto, kurio tikslas – penktos kartos (5G) mobiliojo tinklo kūrimas. skaityti »

„Google“ paieška 2015: kas rūpėjo lietuviams

Kompanija „Google“ paskelbė kasmetinius 15-uosius metinius paieškų ir vaizdo klipų peržiūrų svetainėje „Youtube“ rezultatus – žvilgsnį į 2015-uosius viso pasaulio internautų akimis. Tai unikali pagrindinių metų įvykių ir karščiausių tendencijų perspektyva, į kurią įtrauktos ir Lietuvoje atliktos paieškos. skaityti »

Kviečiame naudotis lietuviška teisine duomenų baze „Infolex“

Informuojame, kad 2016 m. Nacionalinė biblioteka prenumeruoja lietuvišką teisinės informacijos duomenų bazę Infolex. skaityti »

Kokie interneto ir mobiliojo ryšio pokyčiai laukia 2016-aisiais?

Europos Komisijos sprendimu 2016 m. atpigs tarptinklinio ryšio tarifai. skaityti »

Internetinė televizija dažniausiai žiūrima per mobiliuosius įrenginius

Mokamas interneto televizijos turinys labiausiai žiūrimas per mobiliuosius įrenginius. Tokia išvada buvo pristatyta Las Vegase vykusioje parodoje CES. skaityti »

Baltarusija plėtos šalies turizmą per internetą

Baltarusijos nacionalinė turizmo agentūra 2016 m. kovo mėnesį planuoja atidaryti interneto svetainę, kurioje būtų galima užsisakyti turizmo paslaugų. skaityti »

Baltarusiai galės stebėti savo kreditų istoriją per internetą

Baltarusijos banko „Belgazprombank“ klientai pirmieji išbandys galimybę per internetą analizuoti savo kreditų istoriją. skaityti »

Gyventojai internetu galės sužinoti, koks teisėjas nagrinėja jų bylą

Interneto svetainėje www.teismai.lt pradeda veikti bylų skirstymo protokolų paieškos sistema, kurioje visuomenė nuo šiol galės sužinoti, kokiam teisėjui yra paskirta nagrinėti jų byla, susipažinti su bylų skyrimo tvarka. skaityti »

VDU Kompiuterinės lingvistikos centras visuomenei atvėrė CLARIN-LT svetainę

Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras akademinei bendruomenei ir Lietuvos visuomenei atvėrė trijų universitetų nacionalinio kalbos technologijų konsorciumo CLARIN-LT svetainę (www.clarin-lt.lt). skaityti »

Sėkmingiausiai dirbęs 2015 metų milijardierius – „Amazon.com“ įkūrėjas

2015 m. geriausiai didinti savo turtą sekėsi elektroninės komercijos srities atstovams. skaityti »