Šiemet sukanka 25 metai nuo Černobylio atominės elektrinės katastrofos. 1986-aisiais balandžio 26-ąją, šeštadienį, ketvirtajame elektrinės bloke įvyko avarija. Darbuotojų žodžiais, tai turėjo būti paprastas bandymas – išjungti 4-ąjį reaktorių ir imtis jo remonto. Reaktoriaus galia buvo pradėta mažinti dar eksperimento išvakarėse, o darbai prasidėjo 1 val. 23 min. vietos laiku. Po kurio laiko reaktoriuje įvyko nekontroliuojamas energijo pliūpsnis, sukėlęs du galingus spogimus, po kurių ore pasklido mirtinai pavojingos radioaktyvios medžiagos. Mirtini debesys apgulė ne tik dalį Ukrainos, bet ir apie trečdalį Baltarusijos bei daugelį kitų toli nuo elektrinės esančių šalių.

Reaktorius buvo visiškai sugriautas, o radioaktyvių teršalų prisotintas dūmų stulpas pakilo maždaug iki kilometro aukščio. Dalis šių teršalų nusėdo aplinkinėse teritorijose, bet dalį jų vėjas nunešė tolyn į Vakarų Europą.

Po sprogimo praėjus kelioms minutėms į avarijos vietą atvažiavo 14 ugniagesių komanda ir ėmė malšinti liepsnas. Jie ir kiti į pagalbą atskubėję jų kolegos patyrė milžiniškas jonizuojančiosios apšvitos dozes. Už trijų kilometrų nuo Černobylio jėgainės esančio Pripetės miesto, kuriame gyveno dauguma elektrinės darbininkų, žmonės buvo evakuoti tik balandžio 27-osios vidurdienį, praėjus pusantros paros po sprogimo.

Gegužę inžinieriams pavyko iš dalies atvėsinti išsilydžiusią reaktoriaus šerdį liejant skystą azotą. Spalį buvo baigtas statyti betono ir plieno gaubtas, pavadintas sarkofagu, ir radioaktyvių medžiagų sklidimas iš sugriuvusio 4-ojo bloko buvo sustabdytas.

„1986 m. balandžio 26 d. Černobylio atominėje elektrinėje įvykusi katastrofa sukrėtė visą pasaulį. Nuo1986 iki 1990 metų šios katastrofos likvidavimo darbuose dalyvavo apie 800 tūkstančių žmonių, tarp jų ir 7 tūkstančiai Lietuvos piliečių“, – apie šią kraupią tragediją kalbėjo Lietuvos judėjimo „Černobylis“ pirmininkas Pranas Paškevičius.  

Iki šiol niekas tiksliai nežino, kiek Černobylio katastrofa pareikalavo aukų.