Fizikai bando atsisakyti ketvirtojo matmens – laiko

Publikuota: 2012 m. balandžio 29 d. sekmadienis

Filosofai dar prieš Einšteiną bei dabartinės fizikos atsiradimą nagrinėjo laiko sąvoką. Tačiau per paskutinius 106 metus, kai Einšteinas paskelbė savo laiko supratimą, fizikoje priimta, kad laikas sudaro ketvirtąją erdvės dimensiją. Tačiau kai kurie mokslininkai, tame tarpe Amrit Sorli bei Davide Fiscaletti, dirbantys Slovėnijoje, mano, kad laikas egzistuoja nepriklausomai nuo erdvės. Jie parodė, kad du specialiosios reliatyvumo teorijos reiškiniai, tai yra laiko sulėtėjimas bei ilgio sutrumpėjimas, gali būti geriau aprašomi trimatėje erdvėje, kurioje laikas yra dydis, parodantis pokyčius erdvėje.

Straipsnis atspausdintas „Physics Essays“ žurnale. Pagrindinės specialiosios reliatyvumo teorijos idėjos yra šviesos greičio pastovumas visose atskaitos sistemose bei išskirtinės atskaitos sistemos nebuvimas. Sorli ir Fiscaletti mano, kad specialiosios reliatyvumo teorijos aprašymas 4D Minkovskio erdvėlaikiu sukūrė amžių besitęsiantį nesusipratimą apie laiką. Jie pabrėžia, kad laiko sulėtėjimas, registruotas greitai skrendančiuose lėktuvuose lyginant su nejudančiais laikrodžiais, atitinka specialiąją reliatyvumo teoriją, tačiau tai nepatvirtina Minkovskio erdvėlaikio bei ilgio sutrumpėjimo. Pagal visiems įprastą aiškinimą, laikrodžiai juda lėčiau esant dideliems greičiams, nes Minkovskio erdvėlaikyje lėtėja laikas bei trumpėja ilgis. Tačiau Sorli ir Fiscaletti aiškina, kad laiko lėtėjimas gali būti paaiškintas lyginant dvi atskaitos sistemas, kuriose yra laikas matuojamas, tačiau laikrodžiai nepriklauso toms sistemoms. Šiuo požiūriu erdvė ir laikas yra du nepriklausomi dydžiai.

“Laikrodžiai matuoja judėjimą trimatėje erdvėje”, – paaiškino Sorli. – “Laikas yra atskirtas nuo erdvės ir tai nėra ketvirtasis matmuo. Mūsų erdvės ir laiko modelis remiasi matavimais ir geriau atitinka fizikinę realybę”.

Norėdami parodyti dviejų požiūrių skirtumus, Sorli ir Fiscaletti nagrinėja du fotoninius laikrodžius. Laikrodžiuose fotonai juda tarp dviejų veidrodžių. Laikrodžiai vienas kitam yra statmeni. Judant platformai vienas laikrodis patiria išilginį susitraukimą ir jis turi eiti greičiau. Tačiau pagal specialiąją reliatyvumo teoriją abu laikrodžiai turi eiti vienodu greičiu, nes šviesos greitis visose atskaitos sistemose yra vienodas. Jie pažymi, kad vienodas abiejų laikrodžių greitis neprieštarauja eksperimentams, kuriuose matuojamas laiko sulėtėjimas. Šis skirtumas atsiranda dėl atominių ir fotoninių laikrodžių skirtumo.

“Laiko sulėtėjimas nereiškia, kad ketvirtas erdvės matmuo sutrumpėja ir laikrodžiai eina lėčiau”, – paaiškino mokslininkai. – “Laiko sulėtėjimas reiškia, kad judančiose inertinėse atskaitos sistemose procesai yra lėtesni“.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

A. Einšteino robotas mokys fizikos

Las Vegase vykusioje parodoje „Consumer Electronics Show“ bendrovė „Hanson Robotics“ pristatė besimokantį robotą, turintį garsaus fiziko Alberto Einšteino veidą. skaityti »

Automobilio salonas tieks namams elektrą ir pramogas

Buitinės elektronikos parodoje CES automobilių gamintoja „Hyundai“ pristatė išmaniųjų namų integracijos su bepiločiu automobiliu koncepciją. skaityti »

Kinai sukūrė televizorių, plonesnį už telefoną

JAV vykusioje parodoje „CES 2017“ pristatytas naujas televizorius „Mi TV 4“. skaityti »

„Kissenger“ per nuotolį perduos bučinį

Londono universiteto inžinieriai nusprendė padovanoti žmonėms galimybę per nuotolį dalytis bučiniais. skaityti »

Japonijoje darbuotojus jau keičia dirbtinis intelektas

Japonijos draudimo bendrovė „Fukoku Mutual Life Insurance“ planuoja daugiau nei 30 savo darbuotojų pakeisti dirbtinio intelekto sistemomis. skaityti »

Du doleriai šviesos greičio

Lenkijos monetų kalykla iškalė „Šviesos greičio“ monetą Naujosios Zelandijos salai Niujė. skaityti »

Įdomiausios lietuviškos inovacijos 2016-aisiais

Lietuviški pieno baltymo pluošto ar alijošiumi prisotinti drabužiai, išmanus žvejybos sonaras, papildytos realybės knygelės vaikams, išmaniosios termožaliuzės – jau ne naujiena. Ką unikalaus šiemet sukūrė ar pristatė rinkai lietuviai? skaityti »

Kompiuteris prieš žmogų

Ar kompiuteris tikrai pranašesnis už žmogų ir gali jį visiškai pakeisti? Palyginkime. skaityti »

Išmanusis veidrodis – tobulam makiažui

išmanusis veidrodis „Juno“ imituoja norimą apšvietimą, kad makiažas būtų kuo tobulesnis. skaityti »

Latvijos bankas išleido beveik permatomą kolekcinę monetą

Latvijos centrinis bankas pristatė kolekcinę 5 eurų monetą „Žemė“, pagamintą iš pusiau permatomos keramikos. skaityti »