Kaip nesunkiai susitaupyti pinigų?

Publikuota: 2015 m. sausio 27 d. antradienis

Šeimos finansų ekspertė pataria, kaip nesunkiai susitaupyti pinigų. Visai neseniai jos viena „Facebook“ draugė pasidalino receptu, kaip lengvai susitaupyti pinigų. Recepto esmė tokia: pirmą metų savaitę reikėtų atidėti vieną eurą, antrą – du eurus, trečią – tris ir taip toliau. Paskutinę – penkiasdešimt antrą – metų savaitę reikėtų atidėti penkiasdešimt du eurus. Po paskutinės  atidėtos sumos, per metus sukauptų santaupų vertė turėtų būti beveik 1 400 eurų.

Šį receptą galima vertinti atsižvelgiant į mokslininkų, tyrinėjančių žmonių taupymo elgseną, gautus rezultatus ir rekomendacijas. Tarp nurodomų pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės, nors ir pritariantys teiginiui, kad santaupų turėti yra svarbu, vis tiek netaupo ir nesusitaupo, yra ne tik nepakankamos pajamos, bet ir nemokėjimas planuoti ir skaičiuoti, savikontrolės stoka, įpročio taupyti neturėjimas.

Kaip žinome, įprotis susiformuoja ilgesnį laiką kartojant tą patį veiksmą. Tam reikalingas tikslas. Tačiau tikslas neturėtų gąsdinti: žmogui, neturinčiam jokių santaupų, pusantro tūkstančio eurų gali pasirodyti kaip pusantro tūkstančio kilometrų, kuriuos reikia nueiti pėsčiomis. Bet keli kilometrai per dieną (keli eurai per savaitę) – jau ne tokia neįveikiama kliūtis. Taip pat siekiant didesnio tikslo, reikalingos ir mažos pergalės – tarpinių rezultatų, pasiekimų, laimėjimų įvertinimas. Pasiūlytame recepte – tai taupymo metų suskirstymas į savaites. Vienos savaitės  įvykdytas planas turėtų suteikti jėgų kitai savaitei. Tiesa, čia slypi ir pavojus supainioti tarpinius tikslus su galutiniais: įvykdžius savaitės ar dviejų savaičių planą, gali pasirodyti, kad tai jau didelis pasiekimas ir kad jau gana. Vis tik didėjanti savaitinė taupoma suma turėtų paskatinti naujiems, didesniems iššūkiams ir pasiekimams. Kita vertus, pradėję nuo mažų taupomų sumų ir nesunkiai įveikę pirmas savaites, turime ne tik daugiau drąsos, bet ir gebėjimų, įgūdžių įveikti sunkesnes užduotis. Pradėjus nuo 5 kilometrų bėgimo treniruotės, ir pamažu didinant atstumą, reguliariai treniruojantis, po pusmečio jau galima užtikrintai įveikti ir pusę maratono per vieną treniruotę. Taip pat kuo toliau, tuo sutaupyta suma didėja sparčiau. Matydami augančią santaupų sumą, turėtume lengviau pamiršti, kad taupydami save ribojame (sekiname), nes galime pasidžiaugti tuo, ką visgi pavyko sutaupyti, kuo praturtėjome.  Vadinasi, nesilpsta paskatos tęsti toliau pradėtą planą. Padėti nepamiršti atidėti dalį pajamų gali įvairūs priminimai – šiame technologijų amžiuje priemonių daugiau, negu reikia. Jei naudojamės elektroninės bankininkystės paslaugomis, nekyla problemų ir dėl tikslios sumos (pavyzdžiui, 18 eurų), kuri atidedama tą savaitę. Jei sudarysime periodinio pervedimo iš pajamų sąskaitos į taupymo sąskaitą sutartį ar planą, kils mažiau pagundų nutraukti šias pinigų taupymo treniruotes.

Šiame taupymo recepte atsižvelgta ir į metų laiką. Jei pradedame taupyti metų pradžioje, pirmaisiais metų mėnesiais būtinosios išlaidos (būstui šildyti) paprastai būna didesnės, todėl taupymui  lieka (ir pagal planą reikia) mažiau. Šiltuoju metų laiku rekomenduojama atidėti vis didesnę sumą. Laikui bėgant,  susiformuoja įprotis, didėjanti suma nebegąsdina, motyvacija stiprėja matant augančią santaupų sumą. Planą galime koreguoti pagal savo galimybes: galima liautis didinti kaupiamą sumą, jei, pavyzdžiui, nebegalima atidėti vis didesnės sumos. Tarkime, žmogus gauna vidutinį darbo užmokestį (541 eurą). Per mėnesį jis gali skirti taupyti ne daugiau kaip 10 proc. (54 eurus), vadinasi, per savaitę – maždaug 13 eurų. Jei toks žmogus liausis didinti taupyti skiriamą sumą tryliktą metų savaitę ir toliau kas savaitę atidės tik po 13 eurų, iki metų pabaigos jam vis tiek pavyks sutaupyti beveik 600 eurų.  Jei vidutinį darbo užmokestį gaunantis žmogus randa galimybių taupymui skirti 20 proc. savo pajamų ir liaujasi taupomą sumą didinti nuo 26 savaitės, o toliau taupo tik po 26 eurus per savaitę,  iki metų pabaigos jis susitaupys daugiau negu 1 000 eurų.

Nustatyta, kad taupymas, kaip nuolatinis įprotis, padeda paaiškinti skirtingus skirtingų žmonių taupymo rezultatus. Analizuojat taupymo tikslų ir taupymo rezultatų ryšį, buvo nustatyta, kad daugiau santaupų turi tie žmonės, kuriems svarbu turėti pinigų juodai dienai arba kurie yra išsiugdę įprotį taupyti – tiesiog atidėti dalį pajamų net ir be jokio konkretaus tikslo. 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Kuriama technologija, gebanti perduoti žmogaus mintis

Išradėjas ir verslininkas Elon Musk tikisi sukurti technologiją, padedančią žmonėmis keistis mintimis per atstumą. skaityti »

Kanados banke – šokantis robotas konsultantas

Kanados bankas ATB pradėjo testuoti Japonijos įmonės „Softbank“ robotą „Pepper“. skaityti »

„Trekstor“ išleis laikrodį, veikiantį „Windows 10“ pagrindu

„Microsoft“ paskelbė, kad „Trekstor“ išleis išmanųjį laikrodį, kuris veiks valdomas operacinės sistemos „Windows 10 IoT Core“. skaityti »

Grįžta pomėgis spausdinti nuotraukas

Nors nuotraukų albumais galima grožėtis įrenginių ekranuose, vis dažniau lietuviai renkasi nuotraukas spausdinti ir saugoti popieriuje. skaityti »

Per kaulus grojančios ausinės būtų sužavėjusios L.Van Bethoveną

Ar žinote, kad L.Van Bethovenas apkurtęs naudojosi muzikos perdavimu kaulais? skaityti »

Vilniuje vėl statomi makaronų tiltai

Pavasarine tradicija jau tapęs išskirtinių tiltų statymo konkursas VGTU „Makaronų tiltai 2017“ šiemet grįžo su dar didesniais užmojais – kūrybiškos inžinerijos dvasia užkrėtęs Lietuvos mokyklas, šiemet čempionatas nusitaikė į universitetus. skaityti »

Lietuviai per internetą dažniausiai perka madingas prekes

Lietuvos gyventojai vis labiau įpranta pirkti internete ir apsipirkdami tokiu būdu išleidžia vis daugiau pinigų. skaityti »

Bepilotės skraidyklės skraidins kraują

Dvi Šveicarijos miesto Lugano ligoninės nusprendė operatyviam kraujo ir biologinių medžiagų pristatymui panaudoti skraidykles „Matternet One“. skaityti »

Vilniuje pristatytas 41 išradimas – nuo kvapų lazdelės iki elektrinės riedlentės

Kovo 31 d. – balandžio 1 d. Vilniaus „Litexpo“ parodų ir kongresų centre buvo atidarytas pirmasis ir didžiausias Lietuvoje išradėjų konkursas „Vilnius išranda 2017”. skaityti »

Mūsų planetoje jau gyvena 20 tūkst. kiborgų

Pasak mokslininkų, didžiausia problema ta, kad evoliucionuojame per lėtai ir mūsų kūnai nespėja prisitaikyti prie sparčiai kintančio šiuolaikinio gyvenimo. skaityti »