Kaip rodo naujas tyrimas, tokia nuostata neturėjo rimto pagrindo. Nustatyta, kad nuolatinis žaidimas kompiuteriu, net jei žaidžiami smurtiniai žaidimai, empatijos atžvilgiu neturi jokių rimtų ilgalaikių pasekmių. Tai iš esmės paneigia nusistovėjusį požiūrį. Nors tyrimai buvo atliekami ir anksčiau, tačiau kaip dabar tapo aišku, jie turėjo rimtų metodologinių trukumų.

Vis dėlto neneigiami tyrimų rezultatai, teigiantys, kad tarp kompiuterinių žaidimų ir empatijos stokos egzistuoja tam tikras, tačiau tik trumpuoju laikotarpiu pasireiškiantis ryšys.

Pastarojo tyrimo metu, buvo bandoma įvertinti kompiuterinių žaidimų ilgalaikes pasekmes.  Tyrime dalyvavo 30 žmonių, iš kurių 15 smurtinius kompiuterinius žaidimus žaidė reguliariai (vidutiniškai po keturias valandas kiekvieną dieną), likę 15 priklausė kontrolinei grupei ir kompiuterinių žaidimų nežaidė.

Siekiant išvengti pašalinių veiksnių ir trumpalaikių žaidimų poveikio, žaidžiančiųjų grupė privalėjo nežaisti žaidimų mažiausiai tris valandas prieš eksperimentą. Tada abi grupės: tiriamųjų ir kontrolinė buvo prašomos atlikti psichologinius testus ir atsakyti į tam tikrus užduodamus klausimus. Galiausiai abi grupės buvo tiriamos magnetiniu rezonansu ir stebėti tam tikrų smegenų regionų aktyvumo pokyčiai. 

Įdomu tai, kad abi grupės parodė iš esmės vienodus rezultatus: tiek tiriant magnetiniu rezonansu, tiek ir atliekant psichologinius testus. Taigi atitinkamai ir rezultatuose publikuotuose žurnale „Frontiers of Psychology” teigiama, kad jokių koreliacijų tarp empatijos stokos ir nuolatinio žaidimo kompiuteriu, nėra.

Tyrimams vadovavęs profesorius Gregor’as Szycik’as iš Hanoverio medicinos mokyklos Vokietijoje teigia, kad desensibilizacija gali būti ūmi tačiau labai trumpa. Jo nuomone, ją gali sukelti ne tik videožaidimai, bet ir pavyzdžiui žiniasklaida aprašanti kraupius įvykius.

Beje, remiantis mokslininkų išsakytomis mintimis, panašu, kad kaip tik žiniasklaidos vaidmuo ir bus vertinama šios mokslininkų grupės tyrimų metu.