Baltarusijos vizija – plati integracija

Publikuota: 2015 m. balandžio 28 d. antradienis

Bal­ta­ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas Alek­sand­ras Mich­ne­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES) ir Eu­ra­zi­jos eko­no­mi­nė są­jun­ga tu­ri su­kur­ti bend­rą eko­no­mi­nę erd­vę nuo Li­sa­bo­nos iki Vla­di­vos­to­ko. Plačiau apie tai –interviu su politiku.

- Kaip ver­ti­na­te dvi­ša­lius Bal­ta­ru­si­jos ir Lie­tu­vos san­ty­kius? Ko­kias pa­grin­di­nes prob­le­mas ma­to­te?

- Esa­me ar­ti­mi kai­my­nai, ir taip bus vi­sa­da. To­dėl tu­ri­me bū­ti dė­me­sin­gi vie­ni ki­tiems, gau­ti mak­si­ma­lios nau­dos iš mū­sų kai­my­nys­tės. Vi­sos mū­sų bend­ra­dar­bia­vi­mo de­da­mo­sios, man re­gis, plė­to­ja­mos po­zi­ty­viai.

Kal­bant apie po­li­ti­nius san­ty­kius, rei­kia pa­sa­ky­ti, kad su­si­tin­ka mū­sų ša­lių prem­je­rai, už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­trai, mū­sų ži­ny­bos glau­džiai bend­ra­dar­biau­ja, ir tai yra su­pran­ta­ma, nes tarp kai­my­nų ky­la ne­ma­žai klau­si­mų. Tie­sa, jie - ne­prob­le­mi­niai, tie­siog įpras­ti, dar­bi­niai, ku­riuos rei­kia spręs­ti.

Nau­jų prob­le­mų nė­ra, ne­at­si­ra­do jo­kių bar­je­rų, tar­pu­sa­vio pre­ky­bos ap­ri­bo­ji­mų. Tie­siog rei­kia kuo daž­niau bend­rau­ti ir gir­dė­ti vie­niems ki­tus, įgy­ven­din­ti tai, dėl ko su­si­ta­ria­me. Tam yra ge­ras pa­grin­das - vei­kia tarp­vy­riau­sy­bė ko­mi­si­ja. Ge­gu­žės pa­bai­go­je ar bir­že­lio pra­džio­je lau­kia­me ko­le­gų iš Lie­tu­vos Bal­ta­ru­si­jo­je, ap­tar­si­me, kaip plė­to­ja­mas bend­ra­dar­bia­vi­mas įvai­rio­se sri­ty­se. Taip pat tu­ri­me bend­rą eko­no­mi­kos fo­ru­mą. Per­nai jis bu­vo su­reng­tas Mo­gi­lio­ve, o šie­met vyks Ma­ri­jam­po­lė­je.

- Mū­sų ša­lių eko­no­mi­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas iš­ties yra svar­bus. Koks jis da­bar?

- Jis yra ga­na sta­bi­lus. Lie­tu­va įei­na į pir­mą­jį svar­biau­sių Bal­ta­ru­si­jos už­sie­nio pre­ky­bos par­tne­rių de­šim­tu­ką. Per­nai dvi­ša­lės pre­ky­bos apim­tis sie­kė 1,4 mlrd. JAV do­le­rių (dau­giau nei 1,3 mlrd. eu­rų). Ji yra sie­ku­si ir 1,7 mlrd. JAV do­le­rių (be­veik 1,6 mlrd. eu­rų). Mū­sų pre­ky­bos apim­tis svy­ruo­ja nuo 1,5 iki 2 mlrd. eu­rų. No­rė­tu­me, kad ji bū­tų di­des­nė, bet da­bar yra bū­tent toks op­ti­ma­lus ly­gis. Pa­ly­gin­ti su 2013 me­tais, pre­ky­bos apim­tis su­ma­žė­jo. Pir­mie­ji šių me­tų mė­ne­siai, de­ja, taip pat ro­do ne­ga­ty­vias ten­den­ci­jas. Tai le­mia ob­jek­ty­vi si­tua­ci­ja: su­dė­tin­ga eko­no­mi­nė pa­dė­tis ES, va­liu­tų kur­sų svy­ra­vi­mai Ry­tų Eu­ro­po­je, ES sank­ci­jos Ru­si­jai ir at­sa­ko­mo­sios Ru­si­jos sank­ci­jos. Lie­tu­va ir Bal­ta­ru­si­ja yra pre­kių ju­dė­ji­mo ke­ly­je, to­dėl tai mums at­si­lie­pia.

Vis dėl­to ne­tu­ri­me nu­leis­ti ran­kų, tu­ri­me kau­tis dėl kiek­vie­no mū­sų pre­ky­bos apy­var­tos do­le­rio. Tai ir sten­gia­mės da­ry­ti. Vie­nas ma­no vi­zi­to į Lie­tu­vą tiks­lų - iš­siaiš­kin­ti, ko rei­kia im­tis, kad nuo kal­bų pe­rei­tu­mė­me prie rea­lios in­teg­ra­ci­jos tarp Eu­ra­zi­jos eko­no­mi­nės są­jun­gos, ku­rios na­rė yra Bal­ta­ru­si­ja, ir ES, ku­riai pri­klau­so Lie­tu­va. Mū­sų ša­lių bend­ra­dar­bia­vi­mo pa­vyz­dys ga­lė­tų iš­plis­ti į ki­tas ES vals­ty­bes. Jei­gu su vi­so­mis ES ša­li­mis tu­rė­tu­mė­me to­kią pre­ky­bos apy­var­tą kaip su Lie­tu­va, tai bū­tų di­džiu­lis mū­sų eko­no­mi­nių san­ty­kių su ES pro­ver­žis. Rei­kia di­ver­si­fi­kuo­ti mū­sų pre­ky­bi­nius, eko­no­mi­nius ry­šius, kad jų ne­kur­tu­mė­me tik Ry­tuo­se ar Va­ka­ruo­se, o bū­tu­me til­tas tarp Ry­tų ir Va­ka­rų. Svar­bu to­ly­giai, sta­bi­liai, nu­spė­ja­mai plė­to­ti san­ty­kius ir su mū­sų par­tne­riais ES, ir su Ry­tų par­tne­riais: Ru­si­ja, Eu­ra­zi­jos eko­no­mi­ne są­jun­ga.

Pa­žy­mė­ti­na, kad au­ga dvi­ša­lė pa­slau­gų apy­var­ta tarp Bal­ta­ru­si­jos ir Lie­tu­vos. Per­nai ji su­da­rė 851 mln. JAV do­le­rių (apie 787 mln. eu­rų). Svar­bu, kad pe­rei­na­me ir prie in­ves­ti­ci­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo: ku­ria­me bend­ras įmo­nes, įlie­ja­me ka­pi­ta­lo į vie­na ki­tos eko­no­mi­ką. Bal­ta­ru­si­jo­je vei­kia apie 600 lie­tu­viš­ko ka­pi­ta­lo bend­ro­vių, o Lie­tu­vo­je - apie 250 bal­ta­ru­siš­ko ka­pi­ta­lo įmo­nių.

Ma­to­me ge­ras Bal­ta­ru­si­jos pre­kių tran­zi­to per Klai­pė­dos uos­tą di­di­ni­mo pers­pek­ty­vas. Per­krau­na­mi kro­vi­niai iš Bal­ta­ru­si­jos su­da­ro apie 35 proc. šio uos­to ap­kro­vos. Prieš ke­le­rius me­tus bu­vo per­krau­na­ma apie 8,9 mln. to­nų kro­vi­nių iš Bal­ta­ru­si­jos, o da­bar - apie 13 mln. to­nų.

- Bal­ta­ru­si­ja da­ly­vau­ja ES Ry­tų par­tne­rys­tės prog­ra­mo­je. Vis dėl­to svar­biau­sia jū­sų ša­lies kryp­tis - pre­ky­bi­nė ir eko­no­mi­nė in­teg­ra­ci­ja su Eu­ra­zi­jos eko­no­mi­nės są­jun­gos ša­li­mis. Ko­dėl Bal­ta­ru­si­jai svar­biau su­ar­tė­ji­mas su Ry­tų par­tne­riais, o ne su ES?

- Man re­gis, jūs ne­tei­sin­gai ke­lia­te klau­si­mą. Ta­pu­si ne­prik­lau­so­ma Bal­ta­ru­si­ja pa­skel­bė dau­gia­vek­to­ri­nės už­sie­nio po­li­ti­kos, taip pat ir už­sie­nio eko­no­mi­nės po­li­ti­kos, dok­tri­ną. Mums vie­no­dai svar­bus bend­ra­dar­bia­vi­mas ir su Va­ka­rais, ir su Ry­tais. Tu­ri­me pa­vyz­džių, kai tam ti­krais me­tais mū­sų pre­ky­bos apim­tis su Ru­si­ja ir ES ša­li­mis bu­vo daug­maž vie­no­da. Tai bu­vo ge­ras ro­dik­lis, jį ver­ti­no­me ypač tei­gia­mai.

Šian­dien Bal­ta­ru­si­ja ak­ty­viai plė­to­ja san­ty­kius su Ki­ni­ja, Pie­tų Ame­ri­kos ša­li­mis. At­ve­ria­me ke­lius sa­vo pro­duk­ci­jai ir bend­ra­dar­bia­vi­mui Af­ri­ko­je, Pie­try­čių Azi­jo­je. Pa­si­rin­ki­mo vie­no eko­no­mi­nio blo­ko nau­dai nie­ka­da ne­bu­vo.

Vi­sos ša­lys, taip pat ir tos, ku­rių eko­no­mi­ka yra di­džiau­sia pa­sau­ly­je, ju­da in­teg­ra­ci­jos link. Kad glo­ba­li­za­ci­jos są­ly­go­mis ša­lys ga­lė­tų di­din­ti sa­vo ge­ro­vę, bū­ti­nos eko­no­mi­nės są­jun­gos, eko­no­mi­nė in­teg­ra­ci­ja. Dėl is­to­ri­nių, eko­no­mi­nių prie­žas­čių ta­po­me Eu­ra­zi­jos eko­no­mi­nės są­jun­gos na­re. Tai rin­ka, ku­rio­je mū­sų pro­duk­ci­ją yra ži­no­ma, jo­je mums nie­ka­da ne­bu­vo kliū­čių. Da­bar vis­ką nu­glu­di­no­me, su­tvar­kė­me, pa­si­ra­šė­me rei­kia­mus su­si­ta­ri­mus, nu­sta­tė­me žai­di­mo tai­syk­les.

Ši mū­sų są­jun­ga nė­ra nu­kreip­ta prieš jo­kią ki­tą są­jun­gą. Ne­ga­na to, ke­lia­me klau­si­mą dėl pla­tes­nės in­teg­ra­ci­jos. Rei­kia sės­ti prie de­ry­bų sta­lo su ES, su­pras­ti, kas mus ski­ria, kas mums truk­do, ša­lin­ti bar­je­rus, nu­brėž­ti gai­res tam, kad ne vir­tua­liai, o rea­liai su­kur­tu­me bend­rą Eu­ro­pos eko­no­mi­nę erd­vę nuo Li­sa­bo­nos iki Vla­di­vos­to­ko. Tam, kad mū­sų pre­kės, pa­slau­gos, ka­pi­ta­las ga­lė­tų vi­siš­kai lais­vai ju­dė­ti vi­so­je Eu­ra­zi­jos erd­vė­je. Bal­ta­ru­si­ja pa­si­ren­gu­si ir pra­ktiš­kai, ir teo­ri­nė­mis ži­nio­mis ak­ty­viai da­ly­vau­ti šia­me pro­ce­se.

- Kaip Bal­ta­ru­si­ja ver­ti­na konf­lik­tą Ry­tų Ukrai­no­je? Ko­kią įta­ką, net ir ne­tie­sio­gi­nę, to­kia si­tua­ci­ja da­ro jū­sų ša­liai?

- Ukrai­na yra ar­ti­miau­sia mū­sų kai­my­nė, is­to­riš­kai vi­suo­met bu­vo­me la­bai ar­ti­mi, yra daug miš­rių šei­mų, mū­sų kul­tū­ros glau­džiai su­si­ju­sios, nuo­lat ak­ty­viai bend­ra­dar­biau­ja­me. Kai kai­my­nui, drau­gui ir net bro­liui at­si­ran­da prob­le­mų, ne­ga­li­me lik­ti abe­jin­gi. Tai, kas vyks­ta Ukrai­no­je, ypač kai tai su­si­ję su žmo­nių žū­ti­mis, su di­de­liu skaus­mu pri­ima­ma Bal­ta­ru­si­jo­je.

Pa­grin­di­nis mū­sų tiks­las - vi­sa­pu­siš­kai pri­si­dė­ti prie to, kad si­tua­ci­ja Ukrai­no­je grįž­tų į nor­ma­lias vė­žes ir bū­tų su­stab­dy­tas krau­jo lie­ji­mas. To­dėl lai­kė­mės to­kios ak­ty­vios po­zi­ci­jos de­ry­bo­se dėl pa­liau­bų. Tai da­rė­me ne dėl įvaiz­džio ar po­li­ti­nių di­vi­den­dų, o gry­nai dėl drau­giš­kų, bro­liš­kų jaus­mų Ukrai­nai. Pa­da­rė­me vis­ką, kas įma­no­ma, kad si­tua­ci­jos Ukrai­no­je ap­ta­ri­mas įvyk­tų kaip ga­li­ma grei­čiau, kad ja­me da­ly­vau­tų vi­sos su­in­te­re­suo­tos ša­lys. Gal­būt ma­tant nuo­šir­dų bal­ta­ru­sių no­rą pa­dė­ti bū­tent Mins­ke įvy­ko „Nor­man­di­jos ket­ver­to“ ša­lių ly­de­rių su­si­ti­ki­mas. Pa­siek­ti su­si­ta­ri­mai dėl Ukrai­nos kol kas yra vie­nin­te­liai rea­lūs. Įdė­miai ste­bi­me, kaip jie įgy­ven­di­na­mi, ir sie­kia­me, kad tai bū­tų pa­da­ry­ta mak­si­ma­liai.

Pa­vy­ko pa­siek­ti, kad krau­jo lie­ji­mas nu­slop­tų, au­kų skai­čius ge­ro­kai su­ma­žė­tų. Ki­ta ver­tus, su­pran­ta­me, jog si­tua­ci­ja tra­pi, rei­kia steng­tis, kad šis pro­ce­sas bū­tų stip­rus ir ne­grįž­ta­mas. Tam bū­ti­na įdė­miai ste­bė­ti pa­dė­tį Ry­tų Ukrai­no­je ir vi­soms konf­lik­to ša­lims bū­ti lanks­čioms, at­me­tus sa­vas am­bi­ci­jas, sta­bi­li­zuo­ti si­tua­ci­ją. To­kie yra mū­sų san­ty­kiai su Ukrai­na.

Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad mums la­bai svar­bus eko­no­mi­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas su Ukrai­na. Ma­lo­nu kons­ta­tuo­ti, kad net šiuo su­dė­tin­gu mū­sų kai­my­nei pe­rio­du mū­sų dvi­ša­lės pre­ky­bos ro­dik­liai be­veik ne­pa­si­kei­tė, li­ko pa­na­šaus ly­gio kaip ir iki konf­lik­to. Tam pri­rei­kė di­džiu­lių tiek Bal­ta­ru­si­jos, tiek Ukrai­nos vers­lo pa­stan­gų. No­ri­me stip­rin­ti sa­vo bend­ra­dar­bia­vi­mą su Ukrai­na vi­so­mis kryp­ti­mis.

Dėkojame už pokalbį.

Šaltinis: lzinios.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha