Lietuva užtikrino sklandų perėjimą į naująjį ES finansavimo periodą

Publikuota: 2015 m. vasario 19 d. ketvirtadienis

Lietuva paskirstė visas besibaigiančio 2007–2013 m. finansinio periodo lėšas ir pradėjo įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 m. periodo ES fondų veiksmų programos priemones.

Finansų ministras Rimantas Šadžius pabrėžia, kad Lietuvai pavyko išvengti finansavimo „duobės“ ir užtikrinti sklandų perėjimą iš vienos septynmetės ES finansinio laikotarpio perspektyvos į kitą.

Vyriausybės pasitarime svarstytos ataskaitos, kurią pateikė Finansų ministerija,  duomenimis, 2014 m. pabaigoje pagal 2007–2013 m. ES  investicijų veiksmų programas buvo vykdomi ar baigti įgyvendinti 8 358 projektai, kurių  bendra vertė – 8,9 mlrd. eurų.

Projektams paskirstytos visos 2007–2013 m. veiksmų programose numatytos lėšos, o investuota ir pripažinta tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai – 87 %. Projektai turi būti baigti įgyvendinti iki 2015 m. pabaigos.

Pernai metų pabaigoje Lietuva pagal lėšų panaudojimo spartą buvo antroji tarp ES valstybių. Projektams įgyvendinti vidutiniškai kasmet investuota apie 1,1 mlrd. eurų ES ir bendrojo finansavimo lėšų.

Finansavimas nestrigs

2015 m. projektams iš viso planuojama išmokėti 1,3 mlrd. eurų ES ir bendrojo finansavimo lėšų: 525 mln. eurų numatyta naujojo finansinio periodo projektams ir 797 mln. eurų − visiems 2007–2013 m. finansinės perspektyvos projektams pabaigti.

Daugelis ES šalių narių pirmaisiais trimis naujojo programavimo periodo metais gali susidurti su finansavimo trūkumu, kai lėšos pagal besibaigiantį periodą jau yra išmokėtos, o pagal naująjį dar neprasidėjo kvietimai, nesuderinti strateginiai dokumentai su Europos Komisija.

„ES fondai sudaro apie 80 proc. visų viešųjų investicijų, todėl nepertraukiamas šių investicijų užtikrinimas leis užtikrinti valstybei svarbių projektų finansavimo tęstinumą bei smulkaus ir vidutinio verslo finansavimą“, – teigė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Daugiausia investuoti naujai prasidėjusio laikotarpio ES fondų lėšas 2015-aisiais planuojama transporto, aplinkosaugos, energetikos, užimtumo ir verslo skatinimo srityse. 2007–2013 m. laikotarpiu daugiausia investicijų teko infrastruktūros projektams.

Projektams atveriamos durys

Iki vasario pabaigos ministerijos turi parengti, suderinti su Finansų ministerija ir patvirtinti Veiksmų programos priemones, kurios bus įgyvendinamos šiemet, o iki 2015 m. pabaigos turi būti patvirtintos visos 2014–2020 m. laikotarpio veiksmų programos priemonės.

Šiuo metu yra patvirtintos ir (arba) su Finansų ministerija suderintos naujojo periodo priemonės už daugiau kaip 1,4 mlrd. eurų, t.y. penktadalį 2014–2020 m. programavimo laikotarpio finansavimo lėšų.

Priemones patvirtinus, prieš paskelbiant kvietimus teikti paraiškas ar sudarant valstybės/regionų projektų sąrašus, projektų atrankos kriterijams turi pritarti ES investicijų stebėsenos komitetas.

Sausio mėnesį Ūkio ministerija paskelbė pirmuosius konkursinius naujojo 2014–2020 m. laikotarpio kvietimus verslui. Kvietimai teikti paraiškas skirti mažųjų ir vidutinių įmonių eksportui skatinti, planuojamų eksportuoti produktų sertifikavimui, taip pat regionų labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Verslas gali naudotis ne tik subsidijų, bet ir tęstinėmis finansinėmis priemonėmis, tokiomis kaip lengvatinės paskolos, garantijos, rizikos kapitalo fondai ir panašiai, kurios iš 2007–2013 m. laikotarpio dar veiks iki 2015 m. pabaigos, o po to bus finansuojamos 2014–2020 m. laikotarpio lėšomis. Pagal finansines priemones iki 2015 m. spalio 1 d. numatoma išduoti verslui daugiau nei 20 mln. eurų paskolų.

Šaltinis: finmin.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuva turi didelį potencialą lazerių pramonėje

Bavarijos premjero pavaduotoja Beate Merk mano, kad Lietuva per pastaruosius metus padarė ženklią pažangą inovacijų srityje. skaityti »

R. Dargis: Macronas laimėjo mums laiko. Kaip jį išnaudosime?

Prezidento ir parlamento rinkimus laimėję Emmanuelis Macronas žada reformas savo šaliai ir Europos Sąjungai. Lietuva sprendžia tuos pačius iššūkius kaip Europa. skaityti »

Daugiausia nerimo – dėl NT burbulo ir kibernetinių atakų

Šalies finansų įstaigos vis daugiau svarbos teikia disbalansų šalies nekilnojamojo turto (NT) rinkoje rizikai, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa. skaityti »

Lietuva – viena atspariausių gamtos stichijoms pasaulyje

Lietuva patenka tarp 20 gamtos stichijoms atspariausių pasaulio valstybių, tačiau draudikai pabrėžia, jog ne mažesnę žalą gyventojų turtui bei sveikatai sukelia vasariniai škvalai, liūtys, žaibai. skaityti »

Ūkio kilimą skatina tiek eksportas, tiek vidaus vartojimas

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. skaityti »

„Partnerystės lyderio“ apdovanojimą gavo audito institucijos vadovas A. Dulkys

Lietuvos verslo „Oskaru“ vadinamas įvertinimas, praeityje įteiktas tokiems žmonėms kaip Valdas Adamkus, Algirdas Mykolas Brazauskas ir Dalia Grybauskaitė, atiteko už institucijų veiklos skaidrumo ir efektyvumo skatinimą. skaityti »

Norintys kurti verslą vyrai labiau nei moterys bijo susimauti

Dauguma lietuvių nori kurti savo verslą, tačiau vyrai ir moterys tai įsivaizduoja skirtingai. skaityti »

„Nordea“ tyrimas: lietuviai – taupiausi Baltijos šalyse

Lietuvos gyventojai yra taupiausi Baltijos šalyse ir geriausiai pasiruošę finansiniams netikėtumams, rodo banko „Nordea“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktas asmeninių finansų, taupymo ir investavimo tyrimas. skaityti »

Kuriantiems smulkųjį verslą šalyje – vienerių metų atostogos nuo mokesčių

Siekiant paskatinti šalyje kurtis našų ir sąžiningą verslą, visas pradedančiąsias smulkiąsias įmones 1 metams siūloma atleisti nuo pelno mokesčio, o savarankišką veiklą nusprendusiems vykdyti gyventojams siūloma suteikti 1 metų atostogas nuo socialinio draudimo įmokų. skaityti »

Televizijos turinys Lietuvoje bus labiau europietiškas

Tikimasi, kad naujos Seimo priimtos pataisos padidins galimybę šalies žmonėms gauti teisingą ir įvairiapusišką informaciją, kartu sumažės priešiškos Rusijos propagandos ir dezinformacijos. skaityti »