Lietuva paskirstė visas besibaigiančio 2007–2013 m. finansinio periodo lėšas ir pradėjo įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 m. periodo ES fondų veiksmų programos priemones.

Finansų ministras Rimantas Šadžius pabrėžia, kad Lietuvai pavyko išvengti finansavimo „duobės“ ir užtikrinti sklandų perėjimą iš vienos septynmetės ES finansinio laikotarpio perspektyvos į kitą.

Vyriausybės pasitarime svarstytos ataskaitos, kurią pateikė Finansų ministerija,  duomenimis, 2014 m. pabaigoje pagal 2007–2013 m. ES  investicijų veiksmų programas buvo vykdomi ar baigti įgyvendinti 8 358 projektai, kurių  bendra vertė – 8,9 mlrd. eurų.

Projektams paskirstytos visos 2007–2013 m. veiksmų programose numatytos lėšos, o investuota ir pripažinta tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai – 87 %. Projektai turi būti baigti įgyvendinti iki 2015 m. pabaigos.

Pernai metų pabaigoje Lietuva pagal lėšų panaudojimo spartą buvo antroji tarp ES valstybių. Projektams įgyvendinti vidutiniškai kasmet investuota apie 1,1 mlrd. eurų ES ir bendrojo finansavimo lėšų.

Finansavimas nestrigs

2015 m. projektams iš viso planuojama išmokėti 1,3 mlrd. eurų ES ir bendrojo finansavimo lėšų: 525 mln. eurų numatyta naujojo finansinio periodo projektams ir 797 mln. eurų − visiems 2007–2013 m. finansinės perspektyvos projektams pabaigti.

Daugelis ES šalių narių pirmaisiais trimis naujojo programavimo periodo metais gali susidurti su finansavimo trūkumu, kai lėšos pagal besibaigiantį periodą jau yra išmokėtos, o pagal naująjį dar neprasidėjo kvietimai, nesuderinti strateginiai dokumentai su Europos Komisija.

„ES fondai sudaro apie 80 proc. visų viešųjų investicijų, todėl nepertraukiamas šių investicijų užtikrinimas leis užtikrinti valstybei svarbių projektų finansavimo tęstinumą bei smulkaus ir vidutinio verslo finansavimą“, – teigė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Daugiausia investuoti naujai prasidėjusio laikotarpio ES fondų lėšas 2015-aisiais planuojama transporto, aplinkosaugos, energetikos, užimtumo ir verslo skatinimo srityse. 2007–2013 m. laikotarpiu daugiausia investicijų teko infrastruktūros projektams.

Projektams atveriamos durys

Iki vasario pabaigos ministerijos turi parengti, suderinti su Finansų ministerija ir patvirtinti Veiksmų programos priemones, kurios bus įgyvendinamos šiemet, o iki 2015 m. pabaigos turi būti patvirtintos visos 2014–2020 m. laikotarpio veiksmų programos priemonės.

Šiuo metu yra patvirtintos ir (arba) su Finansų ministerija suderintos naujojo periodo priemonės už daugiau kaip 1,4 mlrd. eurų, t.y. penktadalį 2014–2020 m. programavimo laikotarpio finansavimo lėšų.

Priemones patvirtinus, prieš paskelbiant kvietimus teikti paraiškas ar sudarant valstybės/regionų projektų sąrašus, projektų atrankos kriterijams turi pritarti ES investicijų stebėsenos komitetas.

Sausio mėnesį Ūkio ministerija paskelbė pirmuosius konkursinius naujojo 2014–2020 m. laikotarpio kvietimus verslui. Kvietimai teikti paraiškas skirti mažųjų ir vidutinių įmonių eksportui skatinti, planuojamų eksportuoti produktų sertifikavimui, taip pat regionų labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Verslas gali naudotis ne tik subsidijų, bet ir tęstinėmis finansinėmis priemonėmis, tokiomis kaip lengvatinės paskolos, garantijos, rizikos kapitalo fondai ir panašiai, kurios iš 2007–2013 m. laikotarpio dar veiks iki 2015 m. pabaigos, o po to bus finansuojamos 2014–2020 m. laikotarpio lėšomis. Pagal finansines priemones iki 2015 m. spalio 1 d. numatoma išduoti verslui daugiau nei 20 mln. eurų paskolų.