Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje dalyvaus ir Mykolo Romerio universitetas. Kviečiame ne tik aplankyti mūsų stendą 3-oje Mokslo ir akademinės literatūros salėje (nr. 3.15), bet ir nepraleisti parodoje universiteto renginių - leidinių pristatymų, diskusijų ir pokalbių. Iki pasimatymo!


MRU RENGINIŲ PROGRAMA

Vasario 25 d. (ketvirtadienis)

Algio Mickuno knygų „Lietuva ir globalizacija“ bei „Projektas Europa“ pristatymas.
Laikas: 15 val.
Vieta: Konferencijų salė 5.5
Lietuvos išeivijos filosofo Algio Mickuno monografijų „Lithuania and Globalization“ ir „Project Europe“ pristatymas-diskusija. Dalyvauja knygų autorius ir filosofo bičiuliai.

Ko dar nežinojome apie šeimą? Sociologinis požiūris
Laikas: 16 val.
Vieta: Konferencijų salė 3.1
Kaip šeimos samprata susijusi su kasdieniu gyvenimu, politika, moksliniais tyrimais, ir kokie šeimos instituto stiprinimo būdai? Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai šeimos nariais įvardija ne tik kraujo arba santuokos ryšiais susijusius asmenis, o skyrybos reiškia ne vien psichologines įtampas tarp buvusių sutuoktinių ar prastesnę vaikų gyvenimo kokybę, bet ir pamokas, kaip galima stiprinti šeimą. Diskusijoje dalyvauja V. Kanopienė, S. Mikulionienė, V. Česnuitytė, D. Bernotas ir kiti.

Vasario 27 d. (šeštadienis)

Diasporos profesionalai: kaip juos telkti kuriant Lietuvos gerovę
Laikas: 10 val.
Vieta: Konferencijų salė 3.2
Dangio Gudelio monografijos apie diasporas pristatymas-diskusija. Diasporos profesionalai – tai iš Lietuvos kilę, įvairiuose pasaulio kraštuose gyvenantys verslininkai, mokslininkai, menininkai, visuomenininkai, kitų profesinių sričių atstovai, siejantys save su Lietuva ir norintys būti globalios Lietuvos dalimi. Autorius supažindins su monografijoje pristatomais tyrimo rezultatais ir pasidalins idėjomis apie diasporos telkimo svarbą ne tik valstybės, bet ir individų, bendruomenių kasdienio gyvenimo gerovei ir jos siekimui. Dalyvauja autorius, Socialinių inovacijų instituto direktorė I. Gečienė, VDU Socialinės antropologijos centro profesorius V. Čiubrinskas, VŠĮ "Globalios Lietuvos lyderiai" atstovė L. Dusevičienė, keliautojas, "Misija Lietuva100" iniciatorius G. Babravičius.

Vasario 28 d. (sekmadienis)

Sociologinė apklausa: tarp mitų ir tikrovės
Laikas: 11 val.
Vieta: Konferencijų salė 3.1.
Diskusijoje bus populiariai atskleista, kas yra kokybiška sociologinė apklausa, kur ir kaip ji taikoma. Visuomenėje vyrauja klaidingi mitai, kad socialinės apklausos daromos tik apie politiką arba ekonomiką, o jas gali atlikti kiekvienas. Bus pristatytas apklausų taikymo spektras, atskleistos etikos taisyklės ir normos, kurių laikosi apklausų tyrėjai. Kaip jie surenka informaciją apie žmonių finansus, intymų gyvenimą, asmeninius jausmus nepažeisdami gyventojų interesų ir privataus gyvenimo. Dalyvauja S. Mikėnė, R. Prakapas, I. Gaižauskaitė, S. Mikulionienė, V. Kanopienė, N. Valavičienė.

Kaip gimė biurokratija?
Laikas: 13 val.
Vieta: Konferencijų salė 3.1
Prasmingoje 45 minučių diskusijoje išgirsite tiesą apie biurokratijos formavimąsi ir gausite atsakymus, kodėl visuomenei svarbu apie tai žinoti. Dalyvauja M. Bileišis, D. Gudelis, V. Smalskys, B. Stankevič, A. Stasiukynas.

Nepaprastųjų situacijų valdymas
Laikas: 14 val.
Vieta: Konferencijų salė 3.2
Unikalaus Arvydo Survilos vadovėlio pristatymas-diskusija. Šiuo metu dėl pasaulinės klimato kaitos, padažnėjusių teroro aktų, gamtinių ir technologinių grėsmių svarbūs gebėjimai valdyti susidariusias situacijas, ypač tokias, kurių padariniai katastrofiški ir bendruomenėms, ir valstybėms. Dalyvauja autorius, VU Ekonomikos fakulteto Verslo katedros doc dr. L. Belinskaja, Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos narys, ES civilinės saugos mechanizmo ekspertas A. Račkauskas, VšĮ „Grunto valymo technologijos“ prie Aplinkos ministerijos direktorius R. Liužinas ir kiti.

Europos mąstymo kryptys ir ateitis
Laikas: 16 val.
Vieta: Konferencijų salė 5.2
Povilo Aleksandravičiaus monografijos pristatymas-diskusija. Leidinyje apžvelgiama ir interpretuojama Europos mąstymo eiga nuo senovės Graikijos laikų iki mūsų dienų ir pateikiama originali įžvalga apie jos ateitį. Autorius išskiria dvi pagrindines europietiškojo mąstymo kryptis, pavadinęs jas "mąstymu į plotį" ir "mąstymu į gylį". Istoriškai dominavus "mąstymui į plotį", šiandieninės pasekmės – tikrovės ir paties žmogaus racionalizacija bei technologizacija. Autorius analizuoja šiuolaikinio žmogaus ir visuomenės problemas, kylančias dėl tokios europietiškojo mąstymo eigos ir būtinybę keisti kryptį – vėl eiti į gylį. Dalyvauja autorius, B. Kuzmickas, M. Vabalaitė, N. Kardelis,S. Kanišauskas.