Artėja pakartotiniai rinkimai į Seimą. Nelikime abejingi, pasidomėkime socialinėmis problemomis. G. Kvieskienė, įgyvendinanti Lietuvoje daugybę vaikų paramos projektų, rinkimų metu prisistato moderniomis technologijomis.
Birželio 1-ąją pasaulis minėjo tarptautinę vaikų gynimo dieną. Liūdna žinoti, kad Lietuvoje didėja smurto prieš vaikus atvejų, kad tarp jaunų žmonių vis labiau plinta narkomanija, kad jaunimas neranda darbo (kas ketvirtas bedarbis yra jaunas žmogus).
Socialinių mokslų pedagogė sėkmingai sprendžia vaikų socialines problemas
„Kasmet mažėjantis vaikų gimstamumas aiškiai mums rodo, kad pagrindine valstybės institucija – šeima valstybė rūpinasi nepakankamai. Tik remdama šeimą, valstybė tampa stipresnė ir gyvybingesnė“, – sako socialinių mokslų daktarė Giedrė Kvieskienė, šiuo metu kandidatuojanti į Seimą.
Giedrei jau pavyko praktiškai įgyvendinti ne vieną socialinį projektą. 1995 metais, matydama vis didėjantį valkataujančių vaikų būrį gatvėse, dienas leidžiančius ne mokyklos suole, o šiukšlyne ar elgetaujančius stotyje – ji įkūrė nevyriausybinius vaikų globos namus „Atsigręžk į vaikus“. Iki šiol nuo baisios gatvės įtakos jai pavyko išgelbėti ir į mokyklą sugrąžinti dešimtis vaikų.
Kartu su Vilniaus pedagoginio universiteto kolegomis Giedrė įgyvendino seną svajonę – 1999 metais įkūrė Socialinės pedagogikos katedrą, kuriai šiuo metu ir vadovauja.
„Socialiniai pedagogai – jauniausia specialybė Lietuvoje, – sako ji. – Rengiame profesionalus, žinančius, kaip greičiausiai padėti vaikui, atsidūrusiam sunkioje situacijoje. Mes savo auklėtinius vadiname vaiko gerovės advokatais ir didžiuojamės, kad kasdien daugėja gerų darbų, kuriuos jie įgyvendina, vis labiau besibarstantys po Lietuvos švietimo ir socialines institucijas.“
G. Kvieskienė – Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos direktorė, UNICEF valdybos narė, viena iš pirmojo po nepriklausomybės atgavimo Lietuvos kultūros kongreso (1991 m.) iniciatorių, Vaikų vasaros poilsio (1995 m.), Nacionalinės vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos (1996 m.) programų autorių, Socialinių pedagogų įvedimo švietimo institucijose darbo grupės pirmininkė ir Socialinių pedagogų asociacijos prezidentė.
Kandidatė, priimta į Seimą, tikisi prisidėti prie Lietuvos vaikų gerovės. „Mano ir politinis, ir gyvenimiškas siekis – kad mūsų vaikai gyventų, mokytųsi ir dirbtų Lietuvoje. Tam skirta ir mano profesinė veikla, inicijuojami bei įgyvendinami projektai“, – sako ji.
Giedrė labai susirūpinusi vaikų skaičiaus mažėjimu Lietuvoje ir teigia visomis jėgomis sieksianti pakeisti dabartiniu metu paplitusį požiūrį į šeimą. Šiuo metu ypač baugina ir didėjantis apleistų šeimų skaičius, kuriose auga vaikai. Tokioms šeimoms gana lengvai išmokamos pašalpos, tačiau nesuteikiama žmogiška profesionali socialinė pagalba.
„Mano požiūriu Lietuvos socialinė politika nėra racionali, nors šiai sferai išnaudojama labai daug lėšų“, – sako kandidatė.
Anot Giedrės Kvieskienės, kad jaunimas galėtų pasitikėti Lietuvos valdžia ir norėtų Lietuvoje gyventi, jis turi matyti ir pagarbą senatvei. Skaudu matyti, kad Lietuvoje nėra deramos pagarbos mūsų senjorams, kurie jau daugiau kaip dešimtmetį laisvoje Lietuvoje negali jaustis oriai. Būtina leisti žmogui būti oriam sąžiningai užsidirbant, o atidavusiems savo jėgas ir sveikatą, sudaryti sąlygas pragyventi iš to, ką jie užsidirbo. Vertybes jaunimui galėsime įdiegti tik tada, kai jie matys jog valstybė vertina jai atsidavusius piliečius. Kokybiškas ir prieinamas išsilavinimas, beprocentiniai kreditai, jaunimui padėtų greičiau pasijusti savarankiškais.
„Manau, kad daugelį socialinių problemų galima išspręsti maksimaliai mažinant mokesčius ir taip skatinant investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą. Būtina skatinti kiekvieną gebantį kurti ir išlaikyti darbo vietas. Kiekvienas asmuo sukūręs nors penkias darbo vietas, mano požiūriu, didelis valstybės turtas. Mokesčiai turi būti tokie, kad juos prasminga būtų mokėti, o ne slėpti, ir tada tikrai jų surinktume daugiau“, – teigia kandidatė.
G. Kvieskienė rūpinasi Lietuvos vaikų ateitimi ir pati augina dvi dukras.
Visavertės informacinės visuomenės kūrimas Šeškinės mikrorajone
Giedrė Kvieskienė pasirinko kandidatuoti Šeškinės apygardą, nes vienas iš jos profesinių ir politinių siekių – skatinti veiksmingų bendruomenių, galinčių pasirūpinti savo piliečių gerove ir saugumu kūrimas. Tam Šeškinės apygardoje susiklostė palankios sąlygos ir veikia iniciatyvios švietimo ir socialinės institucijos.
Daugelyje Šeškinės mokyklų dirba Giedrės auklėtiniai arba buvę studentai. Mokyklose steigiami dienos centrai, šiemet paruošta daug vaikų vasaros poilsio projektų. Sociologė teigia, kad socialinė veikla šio regiono mokyklose tikrai pagerėjo.
Giedrė numato inicijuoti projektą tarp šeškininkiečių vadinamajam „Kalėjimui“ sutvarkyti: įrengti socialinius centrus vaikams ir seneliams. Šis projektas panaikintų pavojingą židinį, kuris nėra tinkamas vaikų laisvalaikiui. Kandidatės nuomone, Šeškinėje labai reikia rekreacinio parko, kuris galėtų tapti jungiančia bendruomenę jėga su sūpuoklėmis vaikams ir krepšinio aikštelėmis paaugliams, suoleliais ir sveikatingumo takais senjorams.
Šeškinėje (taip pat Fabijoniškėse, o netrukus ir Pašilaičiuose) tiesiamas virtualios bendruomenės tinklas „Skynet“. Į tinklą jungiamos šeimos, mokyklos, poliklinikos, specialiosios paskirties bendrovės.
Anot G. Kvieskienės, šis tinklas – pirmas realus žingsnis Lietuvoje, skatinantis verčiantis visas bendruomenėje esančias socialines, švietimo, kultūros ir kitas institucijas keistis informacija. Nuo informacijos mainų prasideda realus bendradarbiavimas ir kokybiškesnis problemų sprendimas. Kai lengva rasti reikalingą informaciją, lengviau nustatyti optimaliausius problemos sprendimo būdus. O daugiausiai socialinių problemų ir kyla dėl tarpžinybinio susiskaldymo ir tarpinstitucinio konkuravimo.
„Skynet“ tinkle tarp Sofijos Kovalevskajos ir Šeškinės mokyklų jau buvo išbandytos nuotolinės vaizdo pamokos. Nuo rudens nuotoliniu būdu tikimasi parengti dėstyti kai kuriuos socialinių mokslų kursus.
Anot Giedrės, Lietuvos žmonėms būtina nuolat tobulėti. Nuotolinio mokymosi būdas palengvina informacijos perdavimą studijuoti. Kokybiškas žinias bei studijas galima baigti beveik neatvažiavus į universitetą. Pvz. Islandijoje nuotolinio ugdymo programas renkasi nuo 50 iki 80 procentų studentų.
Informacinės technologijos – piliečių aktyvumui skatinti
Įmonių grupė
„Penki kontinentai“ kuriai priklauso ir UAB „Skaineta“, tiesianti minėtą „Skynet“ tinklą, siekia paskatinti Lietuvos žmonių visuomeninį ir politinį aktyvumą.
Bendrovė parengė specializuotą el. verslo paslaugų kompleksą, efektyviai įgyvendinti rinkiminėms kampanijoms ir politinei veiklai. Jis praktiškai įgyvendinamas, skatinant žmones aktyviai dalyvauti birželio 15-ąją Lietuvoje vyksiančiose rinkimuose į LR Seimą.
Žmonių informavimas, suinteresuotumas skatinamas įvairiausiomis priemonėmis:
operatyviai atnaujinama informacija interneto svetainėje (tai pasiekiama, įdiegus „I-manager);
interneto forumai, interneto pokalbių kambariai;
virtualūs gerbėjų klubai (naudojama nemokama minitinklapių sistema www.microsite.lt);
tiksliniai straipsniai įvairiose svetainėse;
reklama internete;
multimedijos duomenų bazės, operatyviai atnaujinamos per internetą iš kompiuterio ar WAP telefono;
MMS paparacių technologija (iš fotografuojamų telefonų nuotraukos ir vaizdo įrašai operatyviai perduodami į internetą);
modernios prezentacijos, įrašytos į CD;
darbastaliai ir užsklandos;
įvairūs interneto žaidimai, net eilėraščių forumai...
Visas šis rinkiminis paslaugų kompleksas pristatomas, paremiant Šeškinės apygardoje kandidatuojančią dr. Giedrę Kvieskienę. Mūsų tikslas, visų pirma, ne paremti konkrečią rinkiminę kampaniją, o išbandyti technologijų taikymą šioje srityje, suaktyvinti visuomenės informavimą, politinį suinteresuotumą.
Be to, G. Kvieskienės rinkimų štabe pastatytas informacinis kioskas „Despina“, kuriuo naudodamiesi rinkėjai gali sužinoti įvairios informacijos, susipažinti su naujausiomis technologijomis (žr. nuotraukas). Informaciniai centrai su infokioskais gali praversti įvairiais tikslais – oro usotuose, miesto centruose visuomenei informuoti, bankų filialuose ir kt.
Kandidatei kuriama ir interneto svetainė (pasirodys adresu www.giedre.lt). Joje bus pristatomos nuotraukos, vaizdo įrašai, kuriuos bus galima peržiūrėti ne tik internete kompiuterio ekrane, bet ir wap telefono ekrane wap.albumas.lt.
Giedrė Kvieskienė naudojasi internetu dar nuo 1998 metų, kasdien prie jo praleidžia mažiausiai 2 - 3 valandas. Prisipažįsta, kad dažnai tenka dėl jo konkuruoti su dukromis ir vyru.
Internetu sociologė daugiausia naudojasi ieškodama dalykinės ir socialinės informacijos. Taip pat bendrauja su savo studentais, užsienio partneriais, politikais ne tik el. paštu, bet ir pokalbių kambariuose. Anot jos, internetas kelia grėsmę vaikams , nes nuo jo vaikas gali tapti priklausomas, iš jo gali gauti žalingą informaciją. Tačiau sociologai žino, kaip sudominti vaikus, kad mokyklose jie neklaidžiotų po sekso ar siaubo puslapius. O namie tuo turėtų pasirūpinti suaugę.
Giedrė nostalgiškai apgailestauja, kad šiais laikais vis rečiau vienas kitam siunčiame paprastus ir nuoširdžiai ranka surašytus laiškus, tačiau, deja, gyvenimo tempas toks, kad norint tobulėti be interneto to padaryti neįmanoma.
G. Kvieskienė nuo mažens norėjo būti mokytoja. Gal todėl, kad prosenelė pasakodavo apie savo daraktoriavimo metus, o trys iš senelių ir mama taip pat buvo mokytojai. Įgyvendinti užsibrėžtus darbus jai padeda žemaitiškas užsispyrimas pradėjus darbą jį baigti iki galo ir suvalkietiškas pragmatizmas, raginantis tausoti gerbūvį, kurį patys sukūrėme. Visoms idėjoms įgyvendinti dažniausiai trūksta tik laiko.