Bankroto administratorius padidino SNORO pajėgas, kad užklausos ir kreditorių skundai būtų tvarkomi sklandžiai ir rengia prašymą Teismui pratęsti teikimo laikotarpį

Publikuota: 2012 m. sausio 12 d. ketvirtadienis

Bankroto administratoriaus komanda kartu su VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ jau susisiekė su daugiau nei 95 proc. iš 450 000 indėlininkų, kurie turi teisę gauti kompensaciją.

Po SNORO banko bankroto paskelbimo visiems kreditoriams pranešta apie bankroto administratoriaus paskyrimą ir paprašyta pateikti pretenzijas raštu iki teismo nustatyto termino 2012 m. sausio 20 d. Pretenzijos užpildymo reikalavimai paskelbti žiniasklaidoje Lietuvoje, oficialiuose Europos žurnaluose ir tarptautinėje spaudoje. Tačiau bankroto administratorius, rūpindamasis kreditorių interesais, įvertinęs pretenzijos pateikimo terminą ir atsižvelgdamas į galimus sunkumus ruošiant reikalingą informaciją, ruošia paraišką teismui, siekdamas pratęsti teikimo laikotarpį.

Tam, kad kreditoriai galėtų sklandžiai užpildytų paraiškos formas, bankroto administratoriaus vadovaujama komanda atliko šiuos darbus:
- Buvo iš naujo atidaryti 10 filialų ir 5 poskyriai, kuriuose kreditoriai gali gauti pagalbą pildant formas ir informacijos apie sąskaitas, paskolų refinansavimą bei atsakymus į klausimus dėl indėlių draudimo kompensacijų skaičiavimų.
- Banko skambučių centro pajėgumai buvo padidinti iki 100%, siekiant pagerinti užklausų apdorojimą. Skambučių centras šiuo metu sulaukia daugiau nei 3000 skambučių per dieną, papildomai yra atsakoma į klausimus, pateiktus internetinės bankininkystės kanalais. Buvo imtasi priemonių, kad neatsakyti skambučiai būtų nukreipiami filialo darbuotojams, kurie padėtų susidoroti su skambučių centro užimtumu. Daugeliu atvejų pakanka vieno skambučio, kad būtų išspręsta problema.
- Interneto svetainėje buvo paskelbtas „Dažniausiai užduodamų klausimų“ vadovas, jį galima rasti ir banko filialuose.
Kai paraiškos bus gautos, bankroto administratorius privalės priimti sprendimą dėl pretenzijų. Mes tikimės gauti per 140.000 prašymų formų. Todėl bankroto administratorius šiuo metu dirba su banko darbuotojais, siekdamas įdiegti pretenzijų suderinimo procesą, kuris padėtų administruoti numatomą pretenzijų kiekį ir sudėtingumą. Tikimasi, kad tam prireiks daugiau nei 100 darbuotojų.

Bankroto procedūra numato, kad iki nustatytos datos (paprastai per 30 dienų po prašymo pateikimo datos) bankroto administratorius teismui pateiks reikalavimų sąrašą, o teismas savo ruožtu atitinkamu laiku priims sprendimą dėl kiekvieno reikalavimo. Teismui priėmus administratoriaus pateiktą reikalavimų sąrašą, įvyks pirmasis banko kreditorių susirinkimas, kuriame bankroto administratorius pateiks ataskaitą kreditoriams.

Indėlių draudimo fondas

Bankroto administratoriaus komanda dirbo su VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, siekdamas užtikrinti maždaug 450.000 indėlininkų teisę gauti kompensaciją. Šiuo metu iš Indėlių draudimo fondo jau yra išmokėta maždaug 3,2 mlrd. litų teisėtiems indėlininkams, t. y. daugiau nei 95 proc. visų indėlininkų, kurie pateikė paraiškas. Bankroto administratorių komanda dabar dirba su VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, siekdamas atsakyti į indėlininkų užklausas dėl kompensacijos ir šiuos atsakymus teikia per filialus, skambučių centrą, elektroniniu paštu bei raštu. „Dažniausiai užduodami klausimai“ SNORO svetainėje padeda indėlininkams, kurie negavo apdraustų sumų, užpildyti reikalavimų formą ir rasti atsakymus į kitus kylančius klausimus. Kreditoriai gali būti tikri, kad užpildytos pretenzijų formos neturės jokios įtakos vykdomoms indėlių draudimo pretenzijoms ar ginčams.

SNORO banko žlugimo aplinkybės

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. bankroto nutartimi buvo paskirtas laikinasis administratorius. Tai lėmė 2011 m. lapkričio 16 d. 15:00 val. Lietuvos centrinio banko paskelbta žinia, kuria jis išreiškė susirūpinimą sparčiai blogėjančia banko padėtimi, keliančia grėsmę savo klientams ir kreditoriams ir finansų sistemos stabilumui. Laikinasis administratorius ir jo profesionalių konsultantų komanda iš karto pradėjo banko finansinės padėties analizę ir įvardijo tolesnės veiklos galimybes, kurios Lietuvos centriniam bankui buvo oficialiai pateiktos 2011 m. lapkričio 24 d. 2011 m. lapkričio 27 d. apsvarstęs galimybes Lietuvos centrinis bankas pranešė apie savo sprendimą iškelti bankroto bylą.

Be banko finansinės analizės, laikinasis administratorius ėmėsi priemonių identifikuoti ir apsaugoti „Snoro“ turtą bei įvertinti bankroto proceso poveikį banko veiklai.

Pirmojo Lietuvoje tarptautinio bankroto administratoriaus p. Cooper‘io paskyrimas parodė įvykio svarbą ir šio atvejo sudėtingumą. Tapęs bankroto administratoriumi, Cooper‘is perėmė vykdomosios valdžios kontrolės, banko stebėtojų tarybos ir valdymo organų galias, siekdamas apsaugoti ir sugrąžinti banko turtą bei vadovauti ekonominei ir komercinei SNORO veiklai.

SNORUI paskelbus bankrotą, jis prarado savo bankinės veiklos licenciją ir nuo to laiko nebegalėjo teikti finansinių paslaugų savo klientams, taip pat nebegalėjo vykdyti operacijų tarptautinėse rinkose, grynųjų pinigų bei vertybinių popierių pavedimų mokėjimų sistemose. Paskelbus bankrotą ir paskyrus laikinąjį administratorių, tam tikras kiekis tuo metu vykdytų sandorių buvo sustabdyti, įskaitant naujai leidžiamų 15 mln. litų vertės obligacijų emisiją ir 180 mln. litų kapitalo didinimo teisių klausimą, nes šie sandoriai nebuvo formaliai užbaigti.

Bankroto metu SNORAS valdė tris atskiras veiklas vienu prekiniu ženklu:
1) Didžiausią mažmeninės bankininkystės filialų tinklą Lietuvoje, turintį maždaug 1.100.000 klientų (remiantis pagal 2010 m. finansines ataskaitas), kurių aptarnavimui veikė 25 filialai ir filialų skyriai, 230 mini bankai, 339 bankomatai, telefoninės bankininkystės ir internetinės bankininkystės kanalai, teikiantys maždaug 15 skirtingų finansinių produktų ir įvairių kitų bankininkystės paslaugų. Filialų tinklas apėmė 10 didžiausių Lietuvos miestų ir du užsienio filialus Latvijoje ir Estijoje.

2) Korporatyvinio skolinimosi verslas, turintis maždaug 18.000 klientų (remiantis pagal 2010 m. finansines ataskaitas), teikiantis verslo bankininkystės, finansavimo produktus ir paslaugas verslui, taip pat valstybei priklausančioms įmonėms ir viešosioms įstaigoms.

3) Ne vietinis verslas, teikiantis paslaugas užsienio klientams vietos ir užsienio valiuta.

Be to, bankas kūrė ateities verslo iniciatyvas investuodamas į įvairias antrines įmones ir per mažumos investicijas.

Šaltinis: snoras.com
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Nauja monetų serija įamžins Lietuvos rūmų ir dvarų paveldą

Lietuvos bankas išleido kolekcinę 20 eurų sidabro monetą, skirtą Radvilų rūmams Vilniuje. skaityti »

V.Sutkus pritaria atsiskaitymo virtualiąja valiuta reglamentavimui

Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamente įkurtas naujas e-komercijos padalinys, skirtas darbui su atsiskaitymais virtualiomis valiutomis, teikia vilties, kad ši nesąžiningam verslui vystytis itin palanki terpė nespės išsiplėsti. skaityti »

„Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininke paskirta J.Jazukevičienė

Nuo š.m. rugsėjo 18 dienos „Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas pradėjo eiti Jūratė Jazukevičienė. skaityti »

Skubiai išsiimti grynųjų pinigų bus galima ir be banko kortelės

Mokėjimo sprendimų bendrovė „Mastercard“ pristatė naują būdą išsiimti pinigus iš bankomatų, neturint banko kortelės ir net sąskaitos. skaityti »

Lietuva taps Europos „FinTech“ centru?

Žymus lietuvių verslininkas, fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laurs teigia, kad šiuolaikinei elektroninei ekonomikai tradiciniai pinigai nebetinka ir juos gali išstumti kriptovaliutos. skaityti »

Kaip ir kam skolinasi lietuviai? O kam latviai?

Prireikus pinigų brangesniems pirkiniams ar kitoms išlaidoms padengti lietuviai neretai kreipiasi į vartojimo paskolas suteikiančias įstaigas. skaityti »

Pažvelkite, kas bekontaktės kortelės viduje

Lietuvos bankai žengia koja kojon su Europos bankininkystės inovacijomis. Kai kurie bankai norintiesiems pasikeisti savo kortelę ar įsigyti naują jau siūlo tik bekontaktes korteles. skaityti »

Moneta, skirta Vilniui, siunčia žinią apie klestinčią mūsų sostinę

Į apyvartą 2 eurų proginę monetą Vilniui išleidęs Lietuvos bankas siunčia žinią pasauliui apie modernų, verslui, prekybai ir gyvenimui palankų, tolerantišką miestą. skaityti »

#SWITCH! hakatono dalyviams – pasaulinio garso „blockchain“ plėtotojų pamokos

Hakatono dalyviai turės atrasti būdą, kaip „blockchain“ technologija leistų atlikti elektroninius mokėjimus vien tik žinant telefono numerį. skaityti »

Proginė 2 eurų moneta įamžins Vilnių

Rugpjūčio 31 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Vilniui. skaityti »