82 procentai įstaigų teikė pirmojo lygio elektronines paslaugas

Publikuota: 2012 m. balandžio 17 d. antradienis

Lietuvos statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis, 2012 m. pradžioje 82,7 procento valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų (toliau – įstaigos) teikė pirmojo lygio elektronines paslaugas internetu, t. y. informaciją apie jų vykdomas funkcijas ir teikiamas paslaugas buvo galima rasti jų interneto svetainėje. 59,6 procento įstaigų teikė galimybę parsisiųsti įvairias formas, 15,7 procento – grąžinti jas užpildytas. 18,4 procento įstaigų nurodė, kad teikia galimybę atlikti administracines procedūras elektroniniu būdu, t. y. be papildomų popierinių procedūrų. 10,2 procento įstaigų automatiškai (nereikalaudamos atskiro prašymo) teikė tam tikras socialinio ar ekonominio pobūdžio paslaugas, teikdamos e. paslaugas naudojo buvusią vartotojo registraciją ir duomenis apie vartotoją (teikė iš dalies užpildytas duomenų perdavimo formas).

91,2 procento įstaigų, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų, turėjo interneto svetainę ar savo tinklalapį bendroje svetainėje, jungiančioje skirtingų šalies rajonų įstaigas, teikiančias konkrečias viešąsias paslaugas. Tarp neturinčių daugiausia – savivaldybių priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo įstaigų. Daugiau kaip 85 procentai įstaigų interneto svetainėje skelbė aktualias su įstaigos veikla susijusias naujienas, teisinę informaciją, įstaigos struktūrą ir aktualius kontaktinius duomenis. 94,5 procento įstaigų teigė, kad konsultacines paslaugas teikė elektroniniu paštu, 77,2 procento – kad konsultavo interneto svetainėje.

2011 m. pirmąjį ketvirtį su valstybės institucijomis bendravo ir elektroninėmis viešosiomis paslaugomis naudojosi 44 procentai 16–74 metų amžiaus internautų (28 procentai visų šios amžiaus grupės gyventojų). Bent kartą per metus valstybės institucijų ar kitų viešųjų paslaugų įstaigų elektroninėmis paslaugomis pasinaudojo trečdalis (30 procentų) visų 16–74 metų amžiaus gyventojų.

Beveik visos įmonės (98,1 procento) 2010 m. internetą naudojo bendraudamos su valstybės institucijomis (2009 m. – 95 procentai). Informacijos institucijų svetainėse ieškojo 92,3 procento įmonių, 97,8 procento – siuntėsi įvairias formas, 92,6 procento – grąžino jas užpildytas. 95,6 procento įmonių pasinaudojo valstybės institucijų teikiama galimybe atlikti administracines procedūras elektroniniu būdu (be papildomų popierinių procedūrų): 94,4 procento deklaravo socialinio draudimo įmokas, 91,8 procento – pelno mokesčio, 92,3 – teikė pridėtinės vertės deklaracijas. 27,2 procento įmonių internetu siekė gauti valdžios institucijų (Lietuvos ar Europos Sąjungos) viešųjų pirkimų konkursų dokumentus ir specifikacijas, 23 procentai – teikė siūlymus elektroninėje paraiškų sistemoje (viešųjų pirkimų monitoringo informacinėje sistemoje).

2012 m. pradžioje įstaigose kompiuterius savo darbe naudojo 82,8, internetą – 72,2 procento darbuotojų (2010 m. pradžioje – atitinkamai 71,1 ir 62,6 procento). Informacinių technologijų (IT) specialistai sudarė 1,9 procento visų valstybės ir savivaldybių valdymo įstaigų darbuotojų. 2011 m. IT žinias gilino 7,4 procento visų įstaigų darbuotojų (2009 m. – 4,1 procento). Nors dauguma įstaigų viešąsias ir administracines paslaugas teikia tradiciniais būdais (paštu, telefonu ar priimdami interesantus įstaigoje), tačiau populiarėja ir elektroniniai paslaugų teikimo būdai per socialinius tinklus (pvz., „Facebook“, „Myspace“). Metų pradžioje 9,9 procento įstaigų teikė informaciją ir konsultacijas socialiniuose tinkluose. (2010 m. – 2,7 procento).

2012 m. pradžioje elektroninius dokumentų mainus su kitomis valstybės ar savivaldybių valdymo institucijomis vykdė 74,7 procento įstaigų. Dokumentų valdymo (rengimo, registravimo, skenavimo) sistemas naudojo 72,3 procento įstaigų, veiklos valdymo sistemas (ERP) planavimui – 16,5 procento, ryšių su klientais valdymo (CRM) – 3,3 procento įstaigų (2010 m. atitinkamai – 69,1, 13,4 ir 3,8 procento). Siunčiamuose pranešimuose saugų elektroninį parašą naudojo 66,2 procento įstaigų (2010 m. – 72,4 procento). 56,9 procento įstaigų teikė darbuotojams nuotolinę prieigą prie įstaigos elektroninio pašto sistemos, dokumentų ar specializuotų taikomųjų programų.

Siekdamos mažinti išlaidas, daugelis įstaigų naudoja atvirojo kodo programinę įrangą. Tyrimo duomenimis, bent dalyje kompiuterių atvirojo kodo operacines sistemas naudojo 41,8 procento įstaigų, interneto naršyklę – 86,7 procento, biuro programinę įrangą – 52,6 procento, kitokias atvirojo kodo programas – 35,5 procento įstaigų. 2010 m. atvirojo kodo operacines sistemas naudojo 40,3 procento, biuro programinę įrangą – 49,7 procento įstaigų. Tyrimo metu nebuvo vertinama, kiek kompiuterizuotų darbo vietų naudojo atviro kodo programinę įrangą.

Valstybės ir savivaldybių valdymo įstaigų informacinių technologijų panaudojimo tyrimas atliekamas kas dvejus metus. Tyrimo tikslas – nustatyti informacinių technologijų (kompiuterių, interneto galimybių, e. paslaugų) naudojimo mastą valstybės ir savivaldybių įstaigose (EVRK 2 red. O sekcija). Tyrimo metu tiesiogiai apklaustos 367 institucijos, netiesiogiai (duomenys, įtraukti į atsiskaičiusių įstaigų ataskaitas) – 366 institucijos (savivaldybių seniūnijos, įstaigų teritoriniai ar funkciniai padaliniai).

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kam dažniausiai žmonės naudoja išmaniuosius telefonus?

Šiuo metu pasaulyje yra 2,32 milijardai išmaniųjų telefonų vartotojų, o iki 2020-ųjų šis skaičius paaugs dar iki 500 milijonų. skaityti »

Per 2017 m. III ketv. Lietuvoje įregistruotas 13 281 incidentas kibernetinėje erdvėje (3)

CERT-LT duomenimis, apie penktadalį visų incidentų sudarė kenkimo programinė įranga: virusai (įskaitant išpirkos reikalaujančias kenkimo programas „ransomware“), Trojos arkliai ir pan. skaityti »

Atšalus telefonus sugadiname dažniau: 5 patarimai, kaip išmaniuoju naudotis saugiai

Beveik 60 proc. Lietuvos gyventojų labiausiai jaudinasi dėl mobilaus telefono vagystės, tačiau daug dažniau telefonus iš žmonių atima neatsakingas jų pačių elgesys. skaityti »

Vandeniui atspari išmanioji apyrankė „Samsung Gear Fit2 Pro“ jau Lietuvoje

Naujas įrenginys atitinka 5 atmosferų atsparumo vandeniui standartą, tačiau yra skirtas ne tik plaukiojimui, bet ir kitai fizinei veiklai bei sveiko gyvenimo būdo stebėsenai. skaityti »

„Dell Technologies“ įkūrė Daiktų interneto skyrių

„Dell Technologies“ neatsilieka nuo šios evoliucijos ir kuria naujas vizijas bei strategijas, kad padėtų klientams pasiekti skaitmeninę ateitį saugiai valdant sudėtingą ir dažnai fragmentuotą daiktų interneto struktūrą. skaityti »

Dirbtinis intelektas vaizduotės spąstuose – jis bus kitoks nei tikimės

Dirbtinis intelektas ne atkeliauja – jis jau čia. Ir nors iki mokslinėje fantastikoje matomo superproto liko dar mažiausiai keli dešimtmečiai, kasdien susiduriame su elementaresnėmis jo formomis. skaityti »

Galimybės, kurias verslui atveria didieji duomenys: pamatyti daugiau, įžvelgti tiksliau

Pirkėjų elgsenos realiuoju laiku stebėjimas. Naršymo internete sekimas. Tai tik nedidelė kasdien verslo renkamų duomenų dalis, toli gražu neatspindinti didžiųjų duomenų aprėpčių ir potencialo. skaityti »

ABC tėveliams: programėlės, kurias reikia įdiegti vaiko išmaniajame

Remiantis „Influence Central“ vykdyto tyrimo duomenimis, 10 metų – tai amžius, kuomet vaikai paprastai gauna savo pirmąjį išmanųjį telefoną. skaityti »

Lietuviai vis dažniau perka internetu

Interneto naudotojų Lietuvoje pirkimo įpročiai rodo, kad pusė elektroninių parduotuvių klientų pinigines internetiniam pirkiniui atveria bent kartą per 3 mėnesius. skaityti »

Kaip pasirinkti monitorių, jei daug laiko praleidžiate prie kompiuterio

Šiais laikais siūloma monitorių įvairovė reiškia, kad beveik kiekvienas gali atrasti tai, ko jam reikia. skaityti »