82 procentai įstaigų teikė pirmojo lygio elektronines paslaugas

Publikuota: 2012 m. balandžio 17 d. antradienis

Lietuvos statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis, 2012 m. pradžioje 82,7 procento valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų (toliau – įstaigos) teikė pirmojo lygio elektronines paslaugas internetu, t. y. informaciją apie jų vykdomas funkcijas ir teikiamas paslaugas buvo galima rasti jų interneto svetainėje. 59,6 procento įstaigų teikė galimybę parsisiųsti įvairias formas, 15,7 procento – grąžinti jas užpildytas. 18,4 procento įstaigų nurodė, kad teikia galimybę atlikti administracines procedūras elektroniniu būdu, t. y. be papildomų popierinių procedūrų. 10,2 procento įstaigų automatiškai (nereikalaudamos atskiro prašymo) teikė tam tikras socialinio ar ekonominio pobūdžio paslaugas, teikdamos e. paslaugas naudojo buvusią vartotojo registraciją ir duomenis apie vartotoją (teikė iš dalies užpildytas duomenų perdavimo formas).

91,2 procento įstaigų, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų, turėjo interneto svetainę ar savo tinklalapį bendroje svetainėje, jungiančioje skirtingų šalies rajonų įstaigas, teikiančias konkrečias viešąsias paslaugas. Tarp neturinčių daugiausia – savivaldybių priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo įstaigų. Daugiau kaip 85 procentai įstaigų interneto svetainėje skelbė aktualias su įstaigos veikla susijusias naujienas, teisinę informaciją, įstaigos struktūrą ir aktualius kontaktinius duomenis. 94,5 procento įstaigų teigė, kad konsultacines paslaugas teikė elektroniniu paštu, 77,2 procento – kad konsultavo interneto svetainėje.

2011 m. pirmąjį ketvirtį su valstybės institucijomis bendravo ir elektroninėmis viešosiomis paslaugomis naudojosi 44 procentai 16–74 metų amžiaus internautų (28 procentai visų šios amžiaus grupės gyventojų). Bent kartą per metus valstybės institucijų ar kitų viešųjų paslaugų įstaigų elektroninėmis paslaugomis pasinaudojo trečdalis (30 procentų) visų 16–74 metų amžiaus gyventojų.

Beveik visos įmonės (98,1 procento) 2010 m. internetą naudojo bendraudamos su valstybės institucijomis (2009 m. – 95 procentai). Informacijos institucijų svetainėse ieškojo 92,3 procento įmonių, 97,8 procento – siuntėsi įvairias formas, 92,6 procento – grąžino jas užpildytas. 95,6 procento įmonių pasinaudojo valstybės institucijų teikiama galimybe atlikti administracines procedūras elektroniniu būdu (be papildomų popierinių procedūrų): 94,4 procento deklaravo socialinio draudimo įmokas, 91,8 procento – pelno mokesčio, 92,3 – teikė pridėtinės vertės deklaracijas. 27,2 procento įmonių internetu siekė gauti valdžios institucijų (Lietuvos ar Europos Sąjungos) viešųjų pirkimų konkursų dokumentus ir specifikacijas, 23 procentai – teikė siūlymus elektroninėje paraiškų sistemoje (viešųjų pirkimų monitoringo informacinėje sistemoje).

2012 m. pradžioje įstaigose kompiuterius savo darbe naudojo 82,8, internetą – 72,2 procento darbuotojų (2010 m. pradžioje – atitinkamai 71,1 ir 62,6 procento). Informacinių technologijų (IT) specialistai sudarė 1,9 procento visų valstybės ir savivaldybių valdymo įstaigų darbuotojų. 2011 m. IT žinias gilino 7,4 procento visų įstaigų darbuotojų (2009 m. – 4,1 procento). Nors dauguma įstaigų viešąsias ir administracines paslaugas teikia tradiciniais būdais (paštu, telefonu ar priimdami interesantus įstaigoje), tačiau populiarėja ir elektroniniai paslaugų teikimo būdai per socialinius tinklus (pvz., „Facebook“, „Myspace“). Metų pradžioje 9,9 procento įstaigų teikė informaciją ir konsultacijas socialiniuose tinkluose. (2010 m. – 2,7 procento).

2012 m. pradžioje elektroninius dokumentų mainus su kitomis valstybės ar savivaldybių valdymo institucijomis vykdė 74,7 procento įstaigų. Dokumentų valdymo (rengimo, registravimo, skenavimo) sistemas naudojo 72,3 procento įstaigų, veiklos valdymo sistemas (ERP) planavimui – 16,5 procento, ryšių su klientais valdymo (CRM) – 3,3 procento įstaigų (2010 m. atitinkamai – 69,1, 13,4 ir 3,8 procento). Siunčiamuose pranešimuose saugų elektroninį parašą naudojo 66,2 procento įstaigų (2010 m. – 72,4 procento). 56,9 procento įstaigų teikė darbuotojams nuotolinę prieigą prie įstaigos elektroninio pašto sistemos, dokumentų ar specializuotų taikomųjų programų.

Siekdamos mažinti išlaidas, daugelis įstaigų naudoja atvirojo kodo programinę įrangą. Tyrimo duomenimis, bent dalyje kompiuterių atvirojo kodo operacines sistemas naudojo 41,8 procento įstaigų, interneto naršyklę – 86,7 procento, biuro programinę įrangą – 52,6 procento, kitokias atvirojo kodo programas – 35,5 procento įstaigų. 2010 m. atvirojo kodo operacines sistemas naudojo 40,3 procento, biuro programinę įrangą – 49,7 procento įstaigų. Tyrimo metu nebuvo vertinama, kiek kompiuterizuotų darbo vietų naudojo atviro kodo programinę įrangą.

Valstybės ir savivaldybių valdymo įstaigų informacinių technologijų panaudojimo tyrimas atliekamas kas dvejus metus. Tyrimo tikslas – nustatyti informacinių technologijų (kompiuterių, interneto galimybių, e. paslaugų) naudojimo mastą valstybės ir savivaldybių įstaigose (EVRK 2 red. O sekcija). Tyrimo metu tiesiogiai apklaustos 367 institucijos, netiesiogiai (duomenys, įtraukti į atsiskaičiusių įstaigų ataskaitas) – 366 institucijos (savivaldybių seniūnijos, įstaigų teritoriniai ar funkciniai padaliniai).

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kas ketvirtas Lietuvos verslininkas pirmiausia laukia pokyčių švietimo sistemoje

Nuo realių darbo rinkos poreikių atitrūkusi Lietuvos švietimo sistema tampa kliūtimi kuriant geresnį gyvenimą Lietuvoje. Tuo įsitikinęs kas ketvirtas šalies verslininkas, įžvelgiantis švietimo sistemos reformų būtinybę. skaityti »

Kaip pasikeitusi darbo rinka diktuoja technologijų madas?

Prognozuojama, kad iki 2020–ųjų 40 proc. pasaulio gyventojų dirbs patys sau – vyraus laisvai samdomo darbo rinka. skaityti »

Kam reikalinga 360 laipsnių vaizdo kamera?

Dažniausiai apie 360 laipsnių vaizdo kamerą pagalvoja atostogas planuojantys žmonės, mėgstantys fiksuoti akimirkas kalnuose, ekskursijose po miestą ir t.t. skaityti »

Keturi būdai, kaip apsaugoti išmaniuosius vasaros karščių metu

Temperatūrai lauke stipriai šovus į viršų, lietuviai turėtų saugotis ne tik patys, bet ir pagalvoti apie savo išmaniuosius įrenginius. skaityti »

Kur Lietuvoje rastume daugiausiai televizoriaus pultelių?

Kas svarbiausia, renkantis naują televizorių, kokie dalykai, susiję su šiais prietaisais, labiausiai erzina skirtingų miestų gyventojus ir kuriame šalies krašte galima rasti daugiausiai televizoriaus pultelių? skaityti »

ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas vartotojams suteiks daugiau teisių, įmonėms – pareigų

Dėl technologinių pasiekimų pasaulyje sukurtų, apdorotų ir dalijamų duomenų kiekis pastaraisiais metais pasiekė nenumatytas proporcijas. skaityti »

Robotizacija kurs naujas darbo vietas

Pramonė neišvengiamai turi pereiti prie robotizacijos tam, kad būtų didinamas darbų efektyvumas, atliekamų užduočių tikslumas ir užtikrinamas saugumas. Taip tikina ekspertai ir priduria, kad robotų kuriama ekonominė nauda – akivaizdi. skaityti »

Svarbiausios televizorių savybės žaidimų mėgėjams

Pastaraisiais metais žaidimų rinkai skirtos konsolės smarkiai patobulėjo – naujausi įrenginiai palaiko ir 4K grafiką, ir aukštą dinaminį diapazoną. skaityti »

„Microsoft“ technologija leis valdyti išmanųjį be rankų

„Microsoft Research“ sukūrė technologiją „GlassHands“, kuri leidžia valdyti mobilųjį įrenginį rankų judesiais ore ar ant bet kokio norimo paviršiaus. skaityti »

Nuo šiol kompiuteriui krauti nebereikės laidų

Belaidis krovimas tampa viena naujausių technologijų, kurias siūlo mobiliųjų telefonų ir planšečių gamintojai. skaityti »