Aktyviai diskutuojama apie verslo ir mokslo bendradarbiavimą ir vieningai sutariama, kad ši partnerystė būtina šalies pažangos, inovacijų, konkurencingumo didinimo ir gerovės kūrimo sąlyga. Apie inovacijų ir verslo bei mokslo bendradarbiavimo svarbą radijo „Laisvoji banga“ eteryje „Žinių ekonomikos forumo“ direktorius Edgaras Leichteris diskutavo su Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūros (MITA) direktoriumi Arūnu Karlonu ir Ūkio ministerijos Inovacijų ir žinių visuomenės departamento direktoriumi Almantu Danilevičiumi.

„Siekiant užtikrinti efektyvią verslo ir mokslo partnerystę, verslas turi gebėti iš mokslo daryti pinigus, t.y. gebėti komercializuoti mokslo rezultatus, o mokslininkai turi patentuoti savo išradimus ir stengtis juos realizuoti – kurti produktus ar paslaugas panaudojant mokslo rezultatus. Verslas galėtų nupirkti mokslininkų sukurtas technologijas, arba kartu su mokslininkais jas plėtoti ir įgyvendinti“, – sako Arūnas Karlonas, MITA direktorius.

Tačiau Lietuvos rodikliai, ypač patentavimo srityje, nėra geri. Kyla klausimas, o gal nėra to potencialo, kurį būtų galima paversti verslu. Arūnas Karlonas pabrėžia, kad mūsų šalies institucijos turi pakankamai daug mokslo rezultatų, tačiau jie guli stalčiuose ir nėra panaudojami, galbūt ir dėl pačių mokslininkų nenoro patentuoti ar patentavimo prasmės nematymo. Įtakos tokiai situacijai turi ir vadybinių bei finansinių žinių stoka. Kitas svarbus aspektas – mokslininkai kuria mokslą, nesiorientuodami į komercializavimo rezultatą. Todėl labai aktyviai diskutuojama apie mokslo vadybininkų parengimo būtinybę, kurie gebėtų iš stalčių ištraukti mokslininkų pasiekimus ir juos parodyti rinkai.

Arūnas Karlonas akcentuoja, kad dažnai vienas iš mokslo rezultatų komercializavimo trukdžių, kuriuos nurodo mokslo institucijos, yra finansinių išteklių stoka. Tačiau ne finansiniai ištekliai yra pagrindinė problema, bet iniciatyvumo ir vadybinių žinių, kaip komercializuoti mokslo rezultatus, stoka. Lietuvoje yra pakankamai platus finansavimo galimybių spektras (7 Bendroji programa, Eureka, Eurostars, inovaciniai čekiai, aukštųjų technologijų plėtros programos įgyvendinimo priemonės, rizikos kapitalo fondai ir pan.). Ūkio ir Švietimo ministerijos įgyvendina priemonę, pagal kurią dengiamos patentavimo išlaidos ir mokslininkai skatinami patentuoti savo išradimus ir ieškoti, kas juos galėtų realizuoti.

Lietuvių sukurtos technologijos turi pranašumų prieš importuojamas technologijas

Taip pat kyla klausimas, su kokiomis problemomis susiduria verslas siekdamas bendradarbiauti su mokslu? „Dažnai verslininkai mano, kad nuvažiuoti į Kiniją, Indiją ar kitas šalis ir nusipirkti jiems reikalingas technologijas yra daug paprasčiau. Bet kai verslas pradeda dirbti su Lietuvos mokslo institucijomis, pamato, kad lietuviai gali sukurti tikrai ne prastesnes technologijas. Be to, Lietuvos mokslininkų sukurtos technologijos yra pritaikytos šalies įmonių specifikai, todėl jos gali būti daug našesnės ir produktyvesnės nei nusipirkti panašūs analogai“, – teigia MITA direktorius.

Almantas Danilevičius, Ūkio ministerijos Inovacijų ir žinių visuomenės departamento direktorius, sako, kad galbūt verslui dar trūksta žinių, kokia yra intelektinės nuosavybės apsaugos, patentavimo, komercializavimo nauda. Verslininkai turi suvokti, kad intelektinės nuosavybės apsauga leistų sustiprinti komercializuotos produkcijos realizaciją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Išėjus į labai konkurentabilias rinkas nebūtų prarasti produktai. Todėl jei planuojama produkcijos plėtra, būtina investuoti ne tik į plėtrą, bet ir į apsaugą.

Viena iš verslo – mokslo partnerystės galimybių – tai technologijų perdavimas, kuris skatina mokslinius rezultatus panaudoti kuriant ekonominę vertę. Edgaras Leichteris atkreipia dėmesį, jog egzistuoja nuomonė,  kad technologijų perdavimas jau yra atgyvenęs ir nereikalingas dalykas, kad reikia investuoti į kūrybiškumą, į greitį, t. y. dabar  rinkoje laimi ne tas, kuris viską apsaugo ir patentuoja, o tas, kuris sugeba greitai sukurti, parduoti ir generuoti pelną.

„Technologijų perdavimas – nėra pasenęs dalykas ir nepasens, jis vyko ir  vyks, nes mokslas nestovi vietoje, nuolat kuriamos naujos technologijos, mokslo rezultatai, kurie yra komercializuojami ir realizuojami. Greitis yra labai svarbus, nes rinkoje konkurencingas yra tas, kuris greičiau įdiegia inovacijas“, – akcentuoja MITA direktorius Arūnas Karlonas.