Valstybės kontrolė: Aukštosios mokyklos dažnai pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymą

Publikuota: 2012 m. rugpjūčio 11 d. šeštadienis

Valstybės kontrolė baigė finansinius (teisėtumo) 2011 m. auditus Vilniaus Gedimino technikos ir Lietuvos edukologijos universitetuose bei Vilniaus dailės akademijoje.

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, pristatydama auditus, sakė: „Dažniausi pažeidimai, kuriuos nustatėme audituodami šias aukštąsias mokyklas, yra Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų nesilaikymas. Taip buvo pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai, todėl negalėjome įsitikinti, kad buvo pasiektas įstatyme nustatytas pirkimų tikslas – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai paslaugas įsigyti racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Radome ir kitų pažeidimų, tačiau audituojamieji subjektai geranoriškai reagavo į pateiktas pastabas, daugelį jų ištaisė, o kaltiems asmenims paskyrė nuobaudas“.

Auditoriai nustatė, kad Vilniaus universitetas prekes, paslaugas ir darbus pirko pasirinkęs netinkamus pirkimo būdus, o prekių ir paslaugų už 721,6 tūkst. Lt įsigijo netaikydamas viešųjų pirkimų procedūrų. Be to, nesilaikė kompiuterinės įrangos pirkimo sutarties sąlygų ir šią įrangą įsigijo 13,4 tūkst. Lt brangesnę.

Vilniaus universitetas, nurašydamas medžiagas remonto darbams už 708,1 tūkst. Lt neįvertino, ar jos faktiškai panaudotos ir ar jas galima nurašyti. Universitetas, sudaręs komisiją, patikrino remonto darbus ir nustatė žalą, kurią iš kaltų asmenų išieškojo ir jiems skyrė drausmines nuobaudas. Be to, universitetas įsipareigojo iki metų pabaigos patikrinti visų remontui sunaudotų medžiagų teisėtumą.

Audito metu nustatyta, kad Lietuvos edukologijos universitetas sudarė autorines sutartis dėl paslaugų pirkimo už 262,6 tūkst. Lt, netaikydamas Viešųjų pirkimų įstatyme numatytų procedūrų, o teisines paslaugas pirko pasirinkęs netinkamą pirkimo būdą.

Taip pat nustatyta, kad Lietuvos edukologijos universitetas dviem darbuotojams jubiliejinių sukakčių progomis vienkartinių piniginių išmokų išmokėjo 4,6 tūkst. Lt daugiau negu numatyta teisės aktuose. Iš šių asmenų darbo užmokesčio minėta suma išskaičiuota ir pervesta į valstybės biudžetą.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, vykdydamas remonto darbų pirkimą, neteisingai nustatė pirkimo vertę ir įvertino tiekėjų pasiūlymus, nepareikalavo pagrįsti neįprastai mažos kainos, nenurodė visos perkamų darbų apimties ir jiems reikalingų medžiagų, gaminių ir įrenginių techninių specifikacijų, nenustatė užsakovo rezervo kainodaros taisyklių ir be viešųjų pirkimų įsigijo papildomų darbų už 26,7 tūkst. Lt.

Vilniaus dailės akademija netinkamai vykdė statinių techninę priežiūrą, nepateikė tinkamų dokumentų, kokius ir kokios apimties reikėjo atlikti remonto darbus, nepagrindė jiems reikalingų medžiagų ir gaminių kiekio (58,1 tūkst. Lt) bei jų nurašymo (63,9 tūkst. Lt).

Minėta aukštoji mokykla yra viena iš VšĮ „Senoji Panemunės pilis“ steigėjų ir dalininkių, todėl pagal steigimo sutartį perdavė 25 tūkst. Lt įnašą ir nepareikalavo, kad viešoji įstaiga pateiktų tai patvirtinantį dokumentą, tačiau minėta „Senoji Panemunės pilis“ veiklos nevykdo nuo 2010 m., todėl akademija yra įpareigota spręsti klausimą dėl jos veiklos tęstinumo.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »