Per kaulus grojančios ausinės būtų sužavėjusios L.Van Bethoveną

Publikuota: 2017 m. balandžio 24 d. pirmadienis

Liudvikas Van Bethovenas - vienas garsiausių pasaulio kompozitorių, visiems laikams įėjęs į klasikinės muzikos istoriją. Jo sukurtos sonatos tikriausiai taip ir nepaliks pasaulinio garso orkestrų repertuaro, tačiau dažniausiai žmonės apie Bethoveną prisimena kai ką kito - jis gyvenimo pabaigoje apkurto ir savo kūrinių nebegirdėjo. Visgi buvo ne visai taip - jis naudojosi muzikos perdavimu kaulais. Šiuo principu pagrįstas technologijas dabar neįtikėtinai pigiai galite naudoti ir jūs.

Bethoveno klausa pradėjo silpti sulaukus vos 28-erių metų, o štai 50-ies kompozitorius jau visai nebegirdėjo. Nereikia būti muzikos profesionalu, jos suprastum, kad kurčias ar neprigirdintis muzikos kūrėjas susiduria su didžiuliais sunkumais. Daugelis tokioje situacijoje pasiduotų ir nebekurtų, nes tai būtų per sunku, tačiau Bethovenas sonatas ir simfonijas kūrė iki savo ankstyvos mirties - jis mirė sulaukęs vos 57-erių.

Istorija, kaip šis žmogus kūrė įspūdingus muzikinius šedevrus pats jų negirdėdamas (arba girdėdamas labai menkai) yra plačiai nušviesta. Iki šiol ginčijamasi, kaip klausos praradimas paveikė Bethoveno kūrybą ir ar šiuolaikinė medicina būtų suteikusi kompozitoriui galimybę išgirsti savo kūrinius. Tačiau buvo ne visai taip - Bethovenas naudojosi metodu, kuris jam muziką leido girdėti nepaisant silpnėjančios klausos.

Bethovenas prie pianino, kurį naudojo kurdamas muziką, pritaisydavo nedidelį virbą, o kitą jo galą tvirtai sukąsdavo tarp dantų. Taip muzika apeidavo silpną ausies būgnelį ir patekdavo tiesiai į vidinėje ausyje esančią sraigę. Tai vadinama garso perdavimu kaulais - įprastai garsas perduodamas oro virpesiais, kurie judina būgnelį, kuris šiuos judesius verčia vibracija, kurią sraigė verčia nerviniu signalu. Kitaip tariant, klausantis įprastai, ausies būgnelis garsą verčia vibracija, o naudojant prietaisus, kurie garsą perduoda kaulais šią funkciją atlieka specialūs garsiakalbiai.

Bethoveno klausai ir toliau silpstant šis metodas tapo išsigelbėjimu. Galiausiai net įsikandęs virbą jis muzikos tikrąja to žodžio prasme girdėti nebegalėjo. Tačiau tuo metu jis jau buvo pripratęs prie virpesių savo kauluose, todėl puikiai suprato, ką jie reiškia. Tai yra, jis žinojo, kokį garsą atitinka jo jaučiami virpesiai. Jam tai leido pasiekti didesnį tikslumą, kuriant įspūdingus muzikinius šedevrus.

Kurtumas dažnai yra pakitimų vidurinėje ausyje priežastis. Taip buvo ir Bethoveno atveju. Todėl XX a. pasipylė įvairūs neprigirdintiems skirti išradimai, kurie pasinaudojo šiuo principu. Vėliau pradėti kurti ir sveikiems skirti prietaisai. Pavyzdžiui, 1957 m. Clairdonas Cunninghamas sukūrė specialų šalmą naikintuvų pilotams, kad šie galėtų girdėti pranešimus per radijo sistemą, nepaisant didžiulio orlaivio variklių riaumojimo. 1994 m. H. Werneris Botteschas išrado per kaulus grojančias stereo ausines, kurios turėjo padaryti sportavimą patogesniu ir saugesniu.

XXI amžiuje kaulais garsą perduodančios ausinės atsirado ir elektronikos parduotuvėse. Jomis iš karto susidomėjo daugybė elektronikos entuziastų ir audiofilų. Kai kurie jų liko nusivylę - teigiama, kad girdima muzika yra iškraipyta ir visai kitokia. Kiti liko labai patenkinti, džiaugdamiesi, kad tokios ausinės labai praverčia sportuojant. Galbūt jos ir neatkuria garso su tokiu preciziškumu kaip įprastos ausinės ir garsiakalbiai, tačiau su jomis muziką galima jausti, o ne tik girdėti. Gerai ir tai, kad jos neužima ausies, todėl galima girdėti atvažiuojančius automobilius, dviratininkus ir pan.

Iš pradžių per kaulus grojančios ausinės buvo gana brangios. Turint omenyje, kad technologija buvo visai nauja, didelė kaina nestebino. Tačiau šiais laikais šį principą galima išbandyti ir labai pigiai. Pavyzdžiui, „Blog.Fish Musiko2“ ausinės, yra gana populiarios jau vien dėl to, kad yra belaidės, gali groti gana ilgą laiką ir puikiai tinka sportuojantiems. „Blog.Fish Musiko2“ ausinės šiuo metu kainuoja mažiau nei 35 eurus, galima rinktis iš 4 spalvų.

Nėra visiškai aišku, ar Bethovenas pats sugalvojo šį metodą savo kuriamai muzikai girdėti. Galbūt jam kas nors patarė ar jis matė panašiai besielgiančius senus muzikantus. Tačiau aišku, kad su technologijų paplitimu kaulais garsą perduodančios ausinės šiandien tiesiog prašosi išbandomos.

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Kuriama technologija, gebanti perduoti žmogaus mintis

Išradėjas ir verslininkas Elon Musk tikisi sukurti technologiją, padedančią žmonėmis keistis mintimis per atstumą. skaityti »

Kanados banke – šokantis robotas konsultantas

Kanados bankas ATB pradėjo testuoti Japonijos įmonės „Softbank“ robotą „Pepper“. skaityti »

„Trekstor“ išleis laikrodį, veikiantį „Windows 10“ pagrindu

„Microsoft“ paskelbė, kad „Trekstor“ išleis išmanųjį laikrodį, kuris veiks valdomas operacinės sistemos „Windows 10 IoT Core“. skaityti »

Grįžta pomėgis spausdinti nuotraukas

Nors nuotraukų albumais galima grožėtis įrenginių ekranuose, vis dažniau lietuviai renkasi nuotraukas spausdinti ir saugoti popieriuje. skaityti »

Per kaulus grojančios ausinės būtų sužavėjusios L.Van Bethoveną

Ar žinote, kad L.Van Bethovenas apkurtęs naudojosi muzikos perdavimu kaulais? skaityti »

Vilniuje vėl statomi makaronų tiltai

Pavasarine tradicija jau tapęs išskirtinių tiltų statymo konkursas VGTU „Makaronų tiltai 2017“ šiemet grįžo su dar didesniais užmojais – kūrybiškos inžinerijos dvasia užkrėtęs Lietuvos mokyklas, šiemet čempionatas nusitaikė į universitetus. skaityti »

Lietuviai per internetą dažniausiai perka madingas prekes

Lietuvos gyventojai vis labiau įpranta pirkti internete ir apsipirkdami tokiu būdu išleidžia vis daugiau pinigų. skaityti »

Bepilotės skraidyklės skraidins kraują

Dvi Šveicarijos miesto Lugano ligoninės nusprendė operatyviam kraujo ir biologinių medžiagų pristatymui panaudoti skraidykles „Matternet One“. skaityti »

Vilniuje pristatytas 41 išradimas – nuo kvapų lazdelės iki elektrinės riedlentės

Kovo 31 d. – balandžio 1 d. Vilniaus „Litexpo“ parodų ir kongresų centre buvo atidarytas pirmasis ir didžiausias Lietuvoje išradėjų konkursas „Vilnius išranda 2017”. skaityti »

Mūsų planetoje jau gyvena 20 tūkst. kiborgų

Pasak mokslininkų, didžiausia problema ta, kad evoliucionuojame per lėtai ir mūsų kūnai nespėja prisitaikyti prie sparčiai kintančio šiuolaikinio gyvenimo. skaityti »